Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais, tęsiasi per tris ilgus skyrius, kuriuose Matas išskiria šešias antitezes tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję…”) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau…”). Šio sekmadienio skaitinyje pateikiamos keturios antitezės su įžanga, kuri duoda minčiai bendrą kryptį. Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.Jėzus…
Jūs žemės druska.Žodžius „jūs žemės druska” Jėzus skiria „palaiminimų žmogui” – beturčiui, romiam, nuolankiam, taikdariui, persekiojamam… Tai labai raiškus ir atviras vaizdinys, imlus daugybei papildomų prasmių. Jėzaus laikais druska būdavo maišoma su trąšomis ir beriama į dirvą, kad būtų geresnis derlius. Šiandien druska vartojama maisto produktams konservuoti: ji sustabdo arba sulėtina produktų gedimą. Tačiau dažniausia…
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną…Apmąstykime pirmuosius žodžius kaip įžangą į Kalno pamokslą. Matas vaizduoja pradedantį savo viešąją tarnystę Jėzų, apsuptą „mažųjų” žmonių minios. Anksčiau ši minia jau buvo aprašyta: tai visokių ligų bei negalių kamuojami žmonės (plg. Mt 4, 23). Jėzus meilingai žvelgia į suvargusiuosius ir apleistuosius (Mt 9, 36). Šiandien galime įsivaizduoti Jėzaus…
Išgirdęs, kad Jonas suimtas…Paprastai manome, jog mūsų epocha savo smurtu, įkaitų grobimais, žudynėmis, agresijomis yra pati neramiausia iš visų, tačiau Mato evangelija vaizduoja dramatišką Jėzaus gyvenamąjį laikmetį. Būtent tuomet, kai politinis valdovas uždaro į kalėjimą Jėzaus pusbrolį ir šis nebegali toliau pamokslauti, Jėzus imasi darbo. Tam reikia drąsos. Jėzus leidžiasi į pavojingą žygį, taip pat…
Jėzų supa minia, kurios viduryje – jo mokinių būrys. Jėzus užlipa ant kalno, atsisėda ir kalba. Pasigirsta griežti ir kartu švelnūs žodžiai – palaiminimai. Jėzus užbaigia: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje”. Šiais žodžiais apibūdinama Visų šventųjų šventės atmosfera. Tai džiaugsmas ir atlygis visiems išgirdusiems palaiminimus ir įtikėjusiems jais. Ši šventė…
Pranašas Amosas buvo didysis teisingumo šauklys, gynęs Dievo įsteigtą ir Sandora įtvirtintą dorovinę tvarką. Jis pliekė karštligiško turtėjimo epochoje (Jeroboamo II karalystės laikotarpiu, 783 – 743 m. prieš Kristų) įsigaliojusias negeroves. Jo akis badė socialinio nuosmukio požymiai. Turtai, suplaukę į nedaugelio tautos vadovų rankas, buvo jų korupcijos priežastis; vargšų išnaudojimas tapo įprastas dalykas; ištobulintos tautinės…
Pirmajame skaitinyje Jeremijo kentėjimai aprašomi taip realistiškai, jog primena Jėzaus kančios aprašymą. Čia nevyksta jokių stebuklų, pagalbon neateina angelų legionai. Jeremijas bejėgis, apleistas, atiduotas į priešų rankas. Savo persekiotojams jis nedaro jokio įspūdžio. Nenuostabu, kad krikščionys įžvelgė jame Kristaus provaizdį. 38-ajame skyriuje skaitome, kad Jeremijas buvo atvestas tautos didikų akivaizdon ir apkaltintas išdavyste. Tai vyko…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas <…> (Apr 12, 1–17). Šis tekstas iš paskutinės Biblijos knygos yra tarsi santrauka viso, kas parašyta apie Mariją Šventajame Rašte. Čia dar kartą pateikiamas didingas „moters”, gyvybę duodančios motinos, naujosios Ievos paveikslas. Ji vaizduojama…
Koheleto knyga toliau rutulioja Jobo knygoje pradėtą atpildo temą. Mokymas apie atpildą pačia paprasčiausia forma reiškia, jog geriesiems turi būti atlyginta, o blogieji nubausti šiame gyvenime. Negana to, tarp kančios ir nuodėmės yra tiesioginis ryšys: jei žmogus kenčia, vadinasi, jis yra nusidėjėlis. Jobas parodė, jog kentėjimas nebūtinai suponuoja kenčiančiojo kaltę. Kentėjimai gali visiškai nepriklausyti nuo kaltės. Tačiau…
Kosminė ostija Įsivaizduokime, kad mažutė balta ostija, padėta ant patenos Mišių aukai, auga ir didėja. Ji plečiasi iki visatos ribų. Jos skaidrus baltumas viską apgaubia, tačiau nepanaikina tų dalykų bruožų. Galiausiai visa visata atrodo kaip didžiulė ostija. Pasaulis ant visatos altoriaus aukojamas Kūrėjui. Ar vaizduotė ne per daug įsisiūbavo? Tokiai galvosenai rastume bendramintį – didįjį…