Jėzus vėl kalba apie savo karalystę palyginimais. Tai jo pamėgtas kalbos būdas. Praėjusio sekmadienio palyginimas pirmiausia vaizdavo dangaus karalystę, jos sandarą (kviečiai ir raugės), jos funkciją (raugas tešloje) ir jos augimą (garstyčios grūdelis), o šį sekmadienį kalbama apie pirklį, ieškantį brangių perlų, ir apie radusį dirvoje lobį ūkininką. Šie palyginimai pirmiausia byloja apie žmogaus nuostatą…
Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris dirvoje pasėjo gerą sėklą. Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį. Dangaus karalystė panaši į raugą. Šių trijų sakinių pakanka suprasti, kad Jėzus čia kalba apie dangaus karalystę, esančią vis dėlto žemėje. Vien tik žemėje yra vieta augti augalams ir piktžolėms, vien tik žemėje yra tešlos, kurią reikia rauginti. Galutinėje…
Pats vidurvasaris. Tai laikas, kai visa gamta subręsta ir imamas derlius. Anot šv. Pranciškaus, geroji „motina žemė” duoda žmogui sėklos sėjai ir duonos valgymui (I skaitinys). Pasikartoja didysis metinis duonos padauginimo stebuklas, netgi nepaisant to, jog dėl jo reguliarumo ir įprastumo jį priimame abejingai ir net nedėkingai. Tačiau liturgijoje šie didieji gamtos momentai, tvarkantys žmogaus…
Iš šios Evangelijos ištraukos tarsi dvelkia pagarbos ir Dievo baimės jausmas. Savo skurdžiais žodžiais bandome prisiliesti prie intymaus Tėvo ir Sūnaus dialogo. Į šį dialogą įvesdinti gali tik ne mūsų, ne žmogiška galia. Tai ta Dvasia, kuri džiaugsmo impulsu įkvepia Jėzų kalbėtis su Tėvu žmonių akivaizdoje. Evangelistas Lukas šį pasakojimą pradeda tokiais žodžiais: „Tuomet jis…
Šiandienos Evangelijos skaitinyje yra dvi skirtingos temos. Pirmosios santrauka galėtų būti „sekti Jėzų iki mirties”, o antrosios – „priimti Jėzų broliuose”. Šios dvi temos turi bendrą objektą ir subjektą – tai mes ir Kristus. Jos nušviečia mūsų santykio su Kristumi aspektus. Pirmajame skaitinyje girdime apie paprastą ir šiltą svetingumo gestą. Moteris šunemietė kiekvieną kartą priima…
Klausydami šio Evangelijos skaitinio galime įsivaizduoti klausą paskaitos. Tačiau auditorijoje nėra nei projektoriaus, nei rašomosios lentos. Šį rytą Jėzus mato paniurusius, anaiptol netrykštančius entuziazmu mokinių veidus. Priežastis yra paprasta: išvakarėse Jėzus kiek atvėsino jų įkarštį paskelbdamas apie jų laukiančius persekiojimus. Išgirdę apie išmėginimus (Mt 10, 24 – 25) mokiniai neatrodo sužavėti jų laukiančia perspektyva. Taigi…
Kristaus Kūnas ir Kraujas Mes skelbiame, Viešpatie,tavo mirtį ir išpažįstametavo prisikėlimą, kol Tuateisi garbėje. Kai Mišiose iškeliami eucharistiniai pavidalai, po kuriais slepiasi gyvasis Kristus, kunigas džiaugsmingai sušunka: „Tikėjimo paslaptis!” Ar tada mūsų širdys „nedega” (plg. Lk 24, 32)? Ar tada mes su tokiu karščiu kaip tas mokinys, kurį Kristus mylėjo, sušunkame: „Juk tai Viešpats?!” (Jn…
Parke ant suolo sėdi senutė ir lesina paukščius. Kai kuriuos iš jų ji pašaukia vardu ir džiaugiasi, kad vienas iš jų atlekia ir lesa iš jos rankos. Ji laiminga, kad štai yra gyvų būtybių, kurioms gali padaryti gera ir kurios yra jai atsidavusios. Aš irgi žiemos metu prie savo lango pakabinu nesūdytų lašinėlių, ir zylutės…
Dangun žengimo įvaizdis gali padaryti meškos paslaugą krikščionims, besistengiantiems kūniškai įsivaizduoti tai, kas iš tikrųjų yra didžiulis tikėjimo slėpinys. Matas, skirtingai negu Lukas, kalba ne apie žengimą į dangų, bet apie naują buvimą. Tai neprimena brangaus asmens palydėjimo į oro uostą, kur pakylama nuo žemės. Reikia pasistengti pamiršti visus įvaizdžius ir klausytis Jėzaus: jis anaiptol…
Šiame Evangelijos skaitinyje randame atsakymą į Pilypo prašymą : „Parodyk mums Tėvą”. Šito nori kiekvienas žmogus. Šiandien to teiraujamasi dar radikaliau: Ar Dievas apskritai egzistuoja? Jeigu Jis egzistuoja – ar galima su Juo bendrauti? Ar galima Dievą bent kiek pažinti? Evangelistas Jonas įdeda į Jėzaus lūpas atsakymą tarsi diptiką dviem lygiagrečiomis dalimis. Dvasios dovana: „Jei…