Šveicarijos kare, vadui pasiaukojus, kad pramuštų kelią per priešų durtuvų sieną, jo mirtis įkvėpė karius nugalėti. Šis didvyriškas poelgis lygintinas su Kristaus mirtimi, kuri atnešė išganymą ir leido mums būti išgelbėtiems Jo krauju.

Kartą vienoje Šveicarijos žemumoje kovėsi mažas tėvynės mylėtojų pulkelis prieš dešimt sykių stipresnę priešų kariuomenę. Štai vieni ir kiti susidūrė tarpukalnių aukštumoje. Priešai durtuvų siena užstojo kelią. Veltui šveicarai bando išgriauti tą gyvasienę. Su nuostoliais keturis kartus traukiasi atgal. Bet dar sykį pasiryžo. Kai tik susitelkė, štai jų vadas atviromis rankomis šoko ant priešų. Susyk visi priešų durtuvai susmigo jo krūtinėn. Jis krito, bet prirengė dirvą kitiems. Per jo lavoną tuojau metėsi visas pulkas pirmyn. Įdrąsinti kareiviai nugalėjo priešus ir apgynė nuo jų savo šalį. – „Kristus už mus numirė… dabar nuteisinti Jo krauju būsime išgelbėti…“ (Rom 5, 9).