Senatorius sumokėjo už kambarius viešbutyje ir atsisakė kvito, sakydamas, kad Dievas matė. Viešbučio savininkas, prisipažinęs, kad nebetiki į Dievą, išgirdo, jog tokiu atveju kvitas yra būtinas. Tai pabrėžia, kad tikėjimas į Dievą susijęs su pasitikėjimu ir sąžiningumu. Prancūzų senatorius Remodas (Remaud) iš Pirėnų nuvyko į Paryžių ir išnuomavo ilgesniam laikui dideliame viešbutyje keletą kambarių. Nuomos…
Du ponai kalbėjosi apie tikėjimą. Vienas teigė neturintis jokio tikėjimo, jo širdis esanti tuščias lapas. Kitas įspėjo, kad į tokią tuščią širdį gali įrašyti savo vardą velnias. Šie žodžiai padarė didelį įspūdį mokslininkui Buchenau, ir jis grįžo prie tikėjimo. Kartą du ponai įsikalbėjo apie tikėjimą. Pirmasis sako antrajam: „Kokį tikėjimą tu išpažįsti?“ — „Aš neturiu…
Traukinyje netikintis vyras pareiškė, kad niekuo netiki. Klebonas jam atsakė, kad jis tiki labiau už visus, nes tiki esąs išmintingiausias, nors niekas kitas tuo netiki. Tai sugėdino vyrą ir parodė jo puikybę. Kartą traukiniu važiavo maldininkų grupė su savo klebonu. Į tą patį vagoną įlipo ir nepažįstamas vyras. Pamatęs rožančių, nepažįstamasis tarė: „Ar jūs tikite…
Per Didįjį karą mirtinai sužeistas kareivis paprašė kunigo, bet suprato, kad jo nesulauks. Matydamas šalia gulintį mirusį draugą, kuris savo krauju ant sienos parašė „Tikiu į Dievą“, kareivis atsivertė ir mirė tikintis. Buvo tai per Didįjį karą Argonuose. Po smarkaus mūšio vienas majoras su kareiviais perrišinėjo lauke tebegulinčius sužeistuosius. Artinantis prie vienų namų griuvėsių, pasigirdo…
Laisvamanis generolas ir jo tikinti žmona skirtingai auklėjo savo vaikus. Mirtinai serganti duktė paklausė tėvo, kurio mokymo jai laikytis. Sujaudintas generolas patarė laikytis motinos mokymo ir pats atsivertė. Vienas Amerikos laisvamanis generolas mėgdavo tyčiotis iš savo tikinčiosios žmonos religingumo. Jam pasisekė atitraukti nuo tikėjimo ir sūnų. Tik duktė išliko ištikima motinos jai iš mažens įdiegtam…
Laisvamanis generolas gyrėsi savo netikėjimu, kol jo draugas, tikintis generolas, pareiškė, kad tikėti yra protinga. Gilus apmąstymas, katalikiškų knygų skaitymas ir pokalbiai su kunigais paskatino netikintį generolą atsiversti ir sugrįžti į Bažnyčią. Vienas prancūzų laisvamanis generolas visiems gyrėsi savo netikėjimu. Kartą jis susitiko gatvėje kitą generolą, savo draugą. „Kur tu buvai?“ paklausė netikintysis. „Bažnyčioje; aš…
Voras audė didelį tinklą, didžiuodamasis savo darbu. Jis perkando siūlą, kuriuo užlipo į medį, ir tinklas suiro. Tai alegorija apie žmogų, kuris nutraukia ryšį su Dievu (religija), manydamas, kad jam to nereikia, ir sugriauna savo gyvenimą. Gražų rugsėjo mėnesio rytą oras buvo pilnas voratinklių. Vienas siūlas kybojo aukšto medžio viršūnėje, o mažutis voras kopė į…
Maldingas vyras visada buvo linksmas, nes kiekvieną rytą pažvelgdavo į tris dalykus. Pirmiausia – į dangų, kur rasdavo paguodą. Antra – į žemę, primenančią apie laikinumą. Trečia – į žmones, kurie nelaimingesni už jį. Vienas maldingas vyras visada būdavo linksmas. Kartą jį paklausė, kaip jis galįs visada būti toks laimingas? Vyras atsakė: „Kiekvieną rytą aš…
Laisvamanis tvirtino, kad netiki tuo, ko nemato. Kaimynas išgėrė jo alų ir, paklaustas ar matė, atsakė neigiamai. Tada kaimynas logiškai parodė, kad laisvamanis negali tikėti alaus dingimu, jei laikosi savo principo. Aludėje ponas gėrė alų. Šalia jo atsisėdo kitas ponas ir pradėjo kalbėti apie tikėjimą. Pirmasis (jo būta laisvamanio) įrodinėjo, kaip esą neišmintinga tikėti į…
Misionierius karštuose kraštuose pasakojo pagonims apie Europos orą, lietų, sniegą ir ledą. Pagonys negalėjo patikėti tuo, ko nematė. Tai palyginama su žmonėmis, kurie netiki dangiškais dalykais, nes jų nemato. Vienas Europos katalikas misionierius, nuvykęs į karštuosius ekvatoriaus kraštus skelbti vietos pagonims J. Kristaus mokslą, tarp ko kita ėmė pasakoti jiems apie Europos orą. Misionieriaus tėvynėje…