Pasakojimai

Užgesęs anglis

Mokytojas Sofronijus mokė savo vaikus vengti bendravimo su blogais žmonėmis, palygindamas juos su užgesusiu anglies gabalėliu, kuris vis tiek sutepa. Liaudies mokytojas Sofronijus labai drausdavo savo vaikams draugauti su blogo elgesio asmenimis. „Betgi tėve“, tarė kartą jo septyniolikos metų duktė Emilija, kurios Sofronijus neleido pas lengvatikę draugę Lucindą, „gerasis tėve, tu jau nebeprivalai laikyti manęs…

Sauliaus nubaudimas

Karalius Saulius, nepaisydamas pranašo Samuelio nurodymo, pats paaukojo auką, kai jo karių padėtis tapo pavojinga. Už šį neišmintingą poelgį ir neklausymą, Dievas nubaudė Saulių atimdamas iš jo karaliavimą ir pasirinkdamas vyrą pagal savo širdį. Kartą filistinai išėjo į kovą su izraelitais. Izraelitų karalius Saulius nežinojo, ar jis gali išdrįsti pulti, ar ne. Prieš pat sprendžiamąją…

„Eik jau Ieva iš rojaus…”

Neturtingas senelis skundėsi sunkumais dėl pirmųjų tėvų nuodėmės, tvirtindamas, kad jo šeima niekada nebūtų nusidėjusi. Turtingas ponas jį išbandė, apgyvendinęs name su visomis gėrybėmis, bet uždraudęs liesti vieną puodą. Smalsumas nugalėjo, ir seneliai pažiūrėjo į puodą, kas nutraukė jų lengvą gyvenimą. Vienas neturtingas senelis nuėjo pas turtuolį malkų kapoti. Privargęs, pats vienas kalba: „Ot negeri…

Suskaityk iki 20!

Cezaris, norėdamas išvengti neapgalvotų žodžių, prieš atsakydamas suskaičiuodavo iki 20. Anglų dailininkas Martinas, neturėdamas pinigų duonai, valgė džiūvėsį ir atkakliai dirbo. Aristotelis apibūdina džentelmeną kaip žmogų, kuris išlieka ramus tiek sėkmėje, tiek nelaimėje. Cezaris, norėdamas atprasti nuo neapsvarstytos kalbos, pirma suskaitydavo ligi 20, o tik tada duodavo atsakymą. — Garsus anglų dailininkas Martinas nuėjo pas…

Netikri žemčiūgai

Persų karalius Chosrovas, norėdamas rasti tiesų žmogų, davė savo tarnams žiedus ir paprašė išsakyti nuomonę apie jį. Tarnai gyrė jį, o senelis Elaimas pasakė tiesą. Karaliui patiko Elaimo nuoširdumas. Kitą dieną paaiškėjo, kad žiedai buvo netikri, taip karalius parodė, kad pataikavimas irgi netikras. Persų karalius Chosrovas buvo apsuptas pataikūnų, ir niekas nedrįsdavo pasakyti jam tiesos…

Klastingas laiškas

Aleksandras Didysis sunkiai susirgo, išsimaudęs šaltame upelyje. Jo gydytojas Pilypas ruošė vaistus, kai Aleksandras gavo laišką, pranešantį, jog Pilypas nuodija jį. Pilypui atnešus vaistus, Aleksandras viena ranka juos paėmė, o kita padavė Pilypui laišką. Pilypas, perskaitęs laišką, nenustebo. Vaistai pasirodė esą veiksmingi, ir Aleksandras pasveiko, įsitikinęs Pilypo ištikimybe. Apie Aleksandrą Didįjį pasakojama, kad jis viename…

Pavojingiausias žvėris

Aleksandras Didysis, išgirdęs savo žygdarbių aprašymą iš Aristobulo knygos, įmetė knygą į upę dėl besaikio pataikavimo. Filosofas Bionas, paklaustas apie pavojingiausią žvėrį, atsakė, kad laukinių tarpe tai tironas, o prijaukintų – pataikūnas. Aleksandro Didžiojo amžininkas Aristobulas parašė knygą apie karaliaus žygius ir toje knygoje be saiko jį išgyrė. Kartą karalius su tuo rašytoju plaukė upe….

„Tikslas pateisina priemones.“

Katalikų Bažnyčios priešai kaltina jėzuitus mokant, kad tikslas pateisina priemones. Tačiau tai yra netiesa, ką patvirtina teismai. Tokį mokymą skleidžia bedieviai, pavyzdžiui, Volteras. Katalikų Bažnyčios priešai prikiša, kad jėzuitai moko, buk tikslas pateisina priemones. Jau 1852 m. žymus pamokslininkas T. Rohas, S. J. įdėjo į Heidelbergo universitetą 1000 guldenų, kuriuos universitetas turėjo išmokėti tam, kas…

Į kalkių pečių

Ispanijos karalienė Elžbieta buvo labai dosni vargšams. Karaliaus tarnas pavydėjo jaunikaičiui, atsakingam už dovanų dalijimą, ir įskundė jį karaliui. Karalius įsakė įmesti pirmąjį asmenį, kuris ryte paklaus, ar įsakymas įvykdytas, į kalkių pečių. Jaunikaitis pakeliui užsuko į bažnyčią, o jo priešas, norėdamas pasitikrinti, paklausė pečiaus prižiūrėtojo, ar karaliaus įsakymas įvykdytas, ir buvo pats įmestas į…

Palaužtas išdidumas

Kareiviai traukiantys prie Kievo, dalis sukilusi prieš Pilsudskį. Leitenantas pavadino tai Napoleono klaida. Pilsudskis įsakė poručiką nuvežti į Varšuvos citadelę. Po pusantrų metų Pilsudskiui pralaimėjus, jis prisiminė poručiką ir pasakė, kad šis pasakęs tiesą, tačiau esąs blogas karys ir patarė stoti į kunigų seminariją. Kai Pilsudskio pulkai, besivydami bolševikus, prisiartino prie Kievo, Pilsudskis svajojo siekti…