1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur valdovai, kurie rūpinasi…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS 1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur…
Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jono krikštas buvo paruošimas ir ženklas. Jis ruošė žydus Dievo karalystės, atneštos jo Mesijo, Dovydo sūnaus, atėjimui. Jono krikštas buvo atsivertimo ženklas. Kas prašo krikšto, prisipažįsta esąs nusidėjėlis, atgailauja už savo nuodėmes, prašo atleidimo, trokšta atsiversti. Jėzui atėjus pasikrikštyti, Jonas nesupranta ir ima atsisakinėti: „Aš, nusidėjėlis,…
Įprasta, kad krikštijantysis yra viršesnis už krikštijamąjį. Tuomet ką reiškia Jėzaus Krikštas? Evangelistas Morkus, matyt, nenori, kad kiltų neteisingi nusistatymai, esą Jonas Krikštytojas yra galingesnis už Jėzų (o jo laikais daugelis manė Joną esant galingesnį už Jėzų), todėl į Jono Krikštytojo lūpas įdeda šiuos žodžius: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs…
Kosminė ostija Įsivaizduokime, kad mažutė balta ostija, padėta ant patenos Mišių aukai, auga ir didėja. Ji plečiasi iki visatos ribų. Jos skaidrus baltumas viską apgaubia, tačiau nepanaikina tų dalykų bruožų. Galiausiai visa visata atrodo kaip didžiulė ostija. Pasaulis ant visatos altoriaus aukojamas Kūrėjui. Ar vaizduotė ne per daug įsisiūbavo? Tokiai galvosenai rastume bendramintį – didįjį…
Septynias savaites po Velykų džiaugiamės Kristaus pergale prieš mirtį: šventėme Prisikėlusiojo įžengimą į dangiškąją šlovę, dėkojome už mums duotą pažadą taip pat dalyvauti toje garbėje. Per Sekmines švenčiame Velykų slėpinio pilnatvę. Nors Sekminės užbaigia Velykų laikotarpį, ši šventė yra labiau pradžia negu pabaiga. Švenčiame Bažnyčios gimimą. Bažnyčios gimimas pirmiausia yra istorinis įvykis, aprašytas Apaštalų darbų…
Brangūs broliai ir seserys: šiandienos Šventė nebėra oficialiai laikoma Kalėdų laiko pabaiga. Tačiau primindama prasmingus, šventojo Luko papasakotus įvykius, kurie atsitiko 40 dienų po Jėzaus gimimo, ji sudaro tarsi Kalėdų ir Velykų slėpinių jungiamąją grandį. Ji yra vadinama Viešpaties Paaukojimo, Marijos apsivalymo, susitikimo su Viešpačiu ir Grabnyčių švente, kiekvienam pavadinimui išreiškiant skirtingą šios dienos aspektą….
Broliai ir seserys, šių Mišių evangelijos ištrauka yra ilga, pažįstama ir mylima. Kunigo iš Mišiolo perskaitytas paraginimas ją pakankamai paaiškina, o žvakių šventinimo apeigos ir procesija sudabartina jos slėpinį. Tačiau manęs paprašė trumpai priminti, kad Popiežius Pranciškus paskelbė šiuos metus pašvęstojo gyvenimo metais ir, kad šiandien ypatingai mes švenčiame pašvęstojo gyvenimo dieną. Tai gyvenimas pagal…
Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėta Evangelijos pagal Luką ištrauka yra viena gražiausių Šventojo Rašto vietų. Šis Kristaus ankstyvo gyvenimo epizodas yra sudabartinamas šiandienine liturgija. Pagal tradiciją, vasario antrosios šventė, 40 dienų po Kalėdų, turi tris labai reikšmingus pavadinimus: Marijos Apsivalymas, Kristaus Paaukojimas arba Atnešimas į Šventyklą ir Susitikimas su Viešpačiu. Savo pasakojimo pradžioje…
Bažnyčia, įvesdama mus į šventą gavėnios metą, primena mums Viešpaties pasninką, kad mes, „žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją” (plg. Žyd 12, 1–3), nepailstume ir neapsileistume. „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį” (plg. Žyd 4, 15). Evangelijos pasakojimas apie gundytoją…