Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame Kristaus, Visatos Valdovo arba Karaliaus iškilmę. Šią šventę tik 1925 m. įsteigė popiežius Pijus XI. Tačiau, norint pagarbinti Kristų Karalių, mums nereikia laukti šio paskutinio liturginių metų sekmadienio. Nuo senų laikų keliskart per metus Jėzus Kristus yra iškilmingai skelbiamas ir garbinamas pasaulio ir visatos Karaliumi. Advento metu mes laukiame…
Iš visų pusių persekiojamas pranašas Jeremijas suvokia, kad jo nelaimės kyla dėl pranašavimo, kurio jis imasi iš klusnumo Dievui. Išsekintas persekiojimų pranašas bando užslopinti Viešpaties įkvepiamus žodžius, tačiau jo širdyje veikianti didesnė galia verčia jį toliau kalbėti ir skelbti. Norom nenorom jis tęsia savo misiją ir patiria skausmingus savo veiklos padarinius. Mums gali susidaryti įspūdis,…
Skaitydami Evangeliją vienur kitur randame tokius Jėzaus žodžius: „Mano valanda dar neatėjo”. Šiandien ką tik nuskambėjo kitokie jo žodžiai: „Atėjo valanda”. Tai valanda, kai žmogaus Sūnus įvykdys tai, ką jam nuo amžių yra skyręs dangiškasis Tėvas. Tam įvykiui buvo rengiama išrinktoji tauta, apie tai kalbėjo pranašai. Ši valanda yra lemtinga visam pasauliui. Pasak Kristaus: „Dabar teisiamas…
Pasakojimas apie Kryžiaus reikšmės pasikeitimą. Iki Kristaus jis buvo paniekinimo ir bausmės ženklas. Imperatorius Konstantinas Didysis uždraudė bausti mirtimi ant kryžiaus, pagerbdamas Kristų. Nuo 4 šimtmečio Kryžius pradėtas garbinti, statomas ant bažnyčių, namuose, pakelėse. Pasakojimas iliustruoja Kryžiaus garbinimo istoriją ir jo svarbą krikščioniškoje tradicijoje. Iki J. Kristaus laikų didžiausi nusikaltėliai buvo baudžiami ant kryžiaus; kryžius…
Ecce lignum Crucis – Štai Kryžiaus Medis. Medis yra gamtai naudingas, gyvas, Dievo sukurtas augmuo, vienas gražiausių dalykų pasaulyje. Medis, tai ir nebegyva, bet žmonėms labai naudinga medžiaga. Tačiau iš jos mes padarėme kryžių, baisų kankinimo įrankį, norėdami jį naudoti prieš savo brolius, ir net prieš Dievo Sūnų, jeigu jis kada nors drįstų įsikišti į mūsų…
Šis Evangelijos epizodas – Morkaus pasakojimo apie Jėzaus viešąją tarnybą takoskyra. Pokalbis apie Jėzaus tapatybę vyksta Pilypo Cezarėjos apylinkėse, apie 32 km į šiaurę nuo Galilėjos ežero. Nuo 4 m. prieš Kr. iki 34 m. po Kr. ši teritorija priklausė tetrarcho Pilypo, Erodo Didžiojo sūnaus, jurisdikcijai. Pasak Morkaus, Jėzus savo klausimą ištarė „kelyje“. Kelias, apie…
Šio sekmadienio centrinis žodis yra kryžius. „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys“. Šiuos žodžius Jėzus pasako kelyje į Jeruzalę, kur jo jau laukia kryžius. Pirmiausia jie yra skirti tiems, kurie rinksis jo patarimų kelią, kurie bus pasiryžę palikti ir tėvą, ir motiną, ir namus, ir vaikus. Toks pasiryžimas neturi būti…
Šv. Andriejus, skelbdamas Evangeliją, aiškino kryžiaus paslaptį – Kristaus savanorišką mirtį iš meilės žmonėms. Atsisakęs aukoti stabams ir liudydamas apie nekalčiausio Avinėlio auką, jis buvo nubaustas ir nukryžiuotas. V. Jėzui atsikėlus iš numirusių, šv. Andriejus skelbė Evangeliją Skitijoj, slavų tautos gyvenamoj, dabartinėj Pietų Rusijoj. Paskui, išvaikščiojęs Epyrą ir Trakiją ir daug sielų pas Kristų atvedęs,…
Pereitą sekmadienį skaitėme, kokius didžius įgaliojimus gavo apaštalas Petras. Jam suteiktos aukščiausios pareigos, atiduodami Kristaus Bažnyčios raktai. Bet tuojau po to Petro laukia naujas netikėtumas. Kristus ima kalbėti apie jo laukiančią kančią ir mirtį. Petras, pasijutęs Bažnyčios vadovu, išdrįsta Viešpatį sudrausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!”. Kaip pavadinti šį Petro elgesį? Pats Viešpats…
Ką tik girdėtas Kristaus ir apaštalų pokalbis įvyko po to, kai apaštalai jau buvo įsitikinę, kad Kristus yra žadėtasis Mesijas. Visų apaštalų vardu savo tikėjimą išreiškė Petras, pavadinęs Kristų Mesiju, Gyvojo Dievo Sūnumi. Po šio išpažinimo Kristus apaštalams atskleidžia svarbiausią įsikūnijimo slėpinį, galutinai išsklaidydamas jų iliuzijas apie politinę karalystę: „Jis ėmė juos mokyti, jog reikia,…
Apaštalas Paulius aršiai stoja į kovą su galatų bendruomenės nariais, siekiančiais grįžti prie žydiškųjų praktikų ir net primesti jas iš pagonių kilusiems tikintiesiems. Kitais atvejais Paulius neįsitraukia į nereikalingas diskusijas, pavyzdžiui, ar dera vyrui nešioti ilgus plaukus. Jis išsisuka iš tokių neesminių ginčų: „Jei kas dar norėtų ginčytis, težino, jog nei mes neturime tokio papročio,…