Kristaus Karaliaus iškilmė užbaigia liturginius metus. Bažnyčia apokaliptine kalba byloja apie pasaulio pabaigą. Apokaliptika yra tarsi tiltas, susiejantis Senąjį Testamentą su NaujuojuTestamentu, pranašus – su Kristumi. Pranašo Danielio knyga buvo parašyta apie 167 –164 m. prieš Kristų apokaliptinio sąjūdžio pradžioje. Joje vaizduojama, kaip kyla ir žlunga šio pasaulio imperijos, turint omenyje amžinąją karalystę. Jėzus pasitelkia…
Visi keturi evangelistai pasakoja apie didingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Matas prideda prie įvykio aprašymo keletą svarbių detalių. Jis vienintelis pastebi, kad asilė buvo pririšta drauge su asilaičiu. Asilaičiu bus jojama pirmą kartą, šalia esanti asilė suteikia daugiau saugumo atlikti visiškai naują užduotį naujomis aplinkybėmis. Taip pat vienintelis Matas aprašo sceną, kaip vaikai šaukė šventykloje…
Kaip Rusijos caras Petras Didysis, mokydamasis amatų darbininko rūbuose, nenustojo būti karaliumi, taip ir Jėzus, prisiimdamas tarno pavidalą, nenustojo savo dieviškosios prigimties. Rusijos caras Petras Didysis kurį laiką buvo išvykęs į Vokietiją, Olandiją ir Angliją pasimokyti amatų. Užsivilkęs paprasto darbininko rūbais, su kirviu rankoje, per dieną jis mokydavosi dirbti laivus ir kt. darbus, o vakare…
Šiandien paskutinis liturginių metų sekmadienis. Jis skirtas Jėzui Kristui – Ganytojui ir Karaliui. Šiais dviem skirtingais įvaizdžiais atskleidžiamas tas pats asmuo, tačiau šie įvaizdžiai tokie talpūs, kad tarp jų driekiasi ištisa išganymo istorija. Pirmajame skaitinyje vyrauja Ganytojo įvaizdis, antrajame skaitinyje ir Evangelijoje – Karaliaus. Pranašas Ezechielis tapo gerojo Ganytojo paveikslą. Jis į Jahvės lūpas įdeda…
1925 m. popiežius Pijus XI, įvesdamas Kristaus Karaliaus iškilmę, siekė atsparos liberalizmo ir bedievybės ideologijai. Popiežius stengėsi labiau išryškinti prisikėlusio Kristaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį visose gyvenimo srityse. Suvokti Kristaus karalystės pergalę lygiai taip pat svarbu mūsų laikais, kai daugelis mąsto ir gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų. Vis dėlto kiekvienas žmogus asmeniniame gyvenime trokšta…
Prancūzų karalius Liudvikas IX, paprastai apsivilkęs, kalbėjosi su linksmų virtuvės berniuku. Berniukas teigė, kad jo pajamos (maistas, drabužiai, būstas) yra tokios pat kaip karaliaus. Karalius, įvertinęs jo požiūrį, paėmė jį į savo rūmus. Petras Didysis, Alfredas ir Napoleonas anksti keldavosi, pabrėždami laiko vertę. Prancūzų karalius Liudvikas IX, viešėdamas Tūro mieste, paprastai apsivilkęs įėjo į virtuvę,…
Atėnų karalius Kodrus, sužinojęs orakulo spėjimą apie būsimą pergalę, jei mirs karalius, pasiaukojo už savo tautą, perrengtas išprovokuodamas savo mirtį mūšyje. Jo laisvanoriška auka išgelbėjo Atėnus, panašiai kaip Kristaus mirtis atnešė išganymą žmonijai. Karalius Kodrus laimingai karaliavo Atėnuose. Kartą užpuolė Atėnus priešai, kaimynai doriečiai. Delfų miesto spėjėjai (orakulas) išbūrė, kad atėniečiai nebus nugalėti, jei jų…
Lenkų karalius Boleslovas IV visada nešiojo savo tėvo paveikslą. Prieš imdamasis svarbesnių darbų, jis pabučiuodavo paveikslą ir pasižadėdavo nedaryti nieko, kas pažemintų tėvo vardą. Tai simbolizuoja gyvenimą Dievo akivaizdoje ir siekį Jam įtikti. Lenkų karalius Boleslovas IV († 1173) visada nešiodavo prie savęs tėvo paveikslą, kurs buvo įtaisytas gražiuose auksiniuose rėmeliuose. Kiekvieną kartą, imdamasis kokio…
„Malonė ir ramybė jums <…> nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo liudytojo, mirusiųjų pirmagimio, žemės karalių valdovo”. Jonas, Apreiškimo knygos pradžioje sveikindamas Bažnyčias, įveda mus į Kristaus karalystės slėpinį. Ši karalystė yra slėpinys, nes ji ne tokia kaip kitos; juk ir Kristus nėra toks karalius kaip kiti. Mokydamas savo viešojo gyvenimo metais Jėzus nuolat atsižvelgė į pavojų,…
Kalbėdamas apie karalystę, Jėzus vartoja daug įvaizdžių ir simbolių. Kasdieniais įvaizdžiais Jis stengiasi sužadinti klausytojų smalsumą ir paskatinti nuo paviršutiniško svarstymo leistis į gilesnį Dievo minčių apmąstymą. Daugelis tų įvaizdžių remiasi Senuoju Testamentu. Pavyzdžiui, šiandien girdėtame Jėzaus pasakojime apie sėjėją ir sėklą, kalbama panaudojant daug žemdirbystės įvaizdžių, būdingų Senojo Testamento izraelitams. Izaijas rašė, kad Dievo…
Vysk. Ketteleris jaunystėje buvo labai piktas ir nesusivaldąs. Patyręs neigiamas pasekmes, jis paskelbė karą savo pykčiui ir tapo pavyzdingu ganytoju. Vysk. Ketteleris iš jaunystės buvo labai piktas ir nesusivaldąs. Kartą jis, dar būdamas studentu, medžiojo. Kada jo šuo sudraskė trečią iš eilės pašautą antį, Ketteleris supykęs ėmė ir nušovė šunį. Visas subiuręs parvyko namo, trenkė…
Vienas žmogus, kuris turėjo Karate juodą diržą, viename klube leidosi sumušamas keleto vyrų. Kai grįžus namo jo žmona paklausė, kodėl jis nepasipriešino, šis atsakė: aš nebijau smūgių, esu prie jų pripratęs ir nuo jų užsiblokavau. Tačiau bijojau veltis į muštynes, kad jų nesuluošinčiau. Romumas – tai tvirtas švelnumas, nebijant būti sužeistam, tačiau bijant sužeisti kitą.