Po Velykų laiko, pasibaigusio praeitą sekmadienį Sekminėmis, liturgija sugrįžo į eilinį laiką. Tai nereiškia, kad mūsų krikščioniškoji pareiga turėtų nusilpti, priešingai, per sakramentus įžengę į dieviškąjį gyvenimą, esame kviečiami kasdien būti atsivėrę Dievo malonės veikimui, kad tobulėtume Dievo ir artimo meilėje. Šio sekmadienio Švenčiausiosios Trejybės liturginė šventė tam tikra prasme vėl trumpai pamini Dievo Apreiškimą,…
Švenčiausiosios Trejybės slėpinys nėra galvosūkis protui. Atsimename šventojo Augustino palyginimą apie berniuką, bandantį išsemti vandenyną. Tačiau šiandien nekeliame sau tikslo išaiškinti šį slėpinį iki galo. Dievo žodis mus kviečia šlovinimo maldai. Pakartoto Įstatymo knygoje Mozė ragina žmones pažvelgti į nuostabius Dievo darbus. Ši knyga atskleidžia mums mylintį Tėvą, kuris išsirenka, saugo ir moko savo tautą….
Garsusis mąstytojas B. Paskalis, jaudamas artėjančią mirtį, atsikėlė iš lovos, atsisėdo prie stalo ir drebančia ranka užrašė savo tikėjimo išpažinimą, kuris po jo mirties buvo rastas liemenės kišenėje. Štai jo užrašyti žodžiai: „Pusė dvyliktos. Esu Dievo akivaizdoje. Tikiu. Tikiu į Dievą. Mano Dievas nėra teologų nei žemės mokytojų Dievas. Mano Dievas yra Abraomo, Izaoko ir…
Žmonės įvairiai suvokia Dievą. Vieniems jis yra hipotezė, paaiškinanti visatos reiškinius, gyvosios gamtos paslaptis. Kitiems Dievas yra tolima tikrovė, beveik neturinti realios įtakos gyvenimui. Tai nelyginant per teleskopą matoma Saturno planeta. Galima nugyventi visą gyvenimą, beveik nieko apie ją nežinant. Yra žmonių, kurie džiaugiasi Dievo dovanomis tarsi saulės spinduliais. Nors tai gaivina tikėjimą, jų pasaulėvaizdyje…
Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Nedaugelis lietuvių yra buvę šunų kapinėse. Sukrečia. Tikri antkapiai, net marmuras. “Čia ilsisi mano mielas Max – mano paskutinė viltis ir vienintelė mano gyvenimo paguoda”. Gali juoktis, bet neskubėk, nes pamąsčius, toks užrašas sukrečia. Žmogus palaidojo paskutinę paguodą. Ir toji paguoda tik šuo! Kaip tai gali būti? Kas atsitiko, kas sudužo…