_Be kategorijos

Tarnaujantis valdovas

Kristaus Karaliaus švente Bažnyčia baigia dar vienus liturginius metus. Karalių laikai seniai praėjo, todėl 1925 m. popiežiui Pijui XI ją paskelbus enciklikoje “Quas primas” buvo abejojančių šios šventės tikslingumu. Vis dėl to ji prigijo liturginiame kalendoriuje, nors dabar dažniau tituluojama Kristaus Pasaulio Valdovo švente. Kaip pavadinsi, nepagadinsi. Kristus yra pasaulio ir istorijos Viešpats, o šio…

Neužkaskime talentų

Dažnai Dievo sprendimai ir vertinimai atrodo keisti, sunkiai suprantami. Išklausius Kristaus palyginimo apie talentus, kuriuos šeimininkas prieš išvykdamas paliko tarnams, norisi su nelaiminguoju tarnu sušukti: “Tikrai, Viešpatie, Tu “kietas žmogus – pjauni, kur nesėji, ir renki, kur nebarstei”. Kodėl šis tarnas taip skaudžiai nubaudžiamas, jei nepadarė nieko blogo? Neapgavo šeimininko, nepagrobė jam patikėto turto, bet…

Išmintis ar gudrumas

Apie žmones, kurie sugeba aukščiau pakilti karjeros laiptais, užsidirbti daug pinigų ar ištaigingai susitvarkyti savo buitį, sakoma, – jie gudrūs, moka gyventi. Dažnai pavydžiu žvilgsniu palydime prabangaus automobilio ar namo savininką, mėgstame skaičiuoti kitų pinigus ir stebimės bankininkų, verslininkų algomis. Stengiantis gyventi iš kelių šimtų ar mažiau sunkiai uždirbtų litų, labai žmogiška svajoti apie lengvai…

Visi šventieji: šeimos šventė Dievo karalystėje

Bažnyčios tikėjimas, kad mirštant mūsų gyvenimas tik pakinta, bet nenutrūksta, kad danguje mums parengta amžinoji buveinė, švelnina mūsų liūdesį dėl išėjusių mylimų žmonių. Šventųjų garbinimas, prasidėjęs jau pirmųjų krikščionių Bažnyčioje kankinių atminimu, teikia mums guodžiantį tikrumą, jog šie visiškai išganyti Dievo karalystės nariai yra mūsų reikalų tvarkytojai prie dangiškojo Tėvo sosto. Jie visada su mumis…

Kas save aukština, bus pažemintas

Fariziejų būta ne tik Jėzaus laikais. Fariziejiškumas yra nuolatinis pavojus visais laikais ir išbandymas, ypač tenkantis religingiems žmonėms. Nors ir gerbdamas Rašto mokytojų bei fariziejų mokymo autoritetą, Jėzus atmeta jų gyvenimo būdą. Praraja tarp mokymo ir gyvenimo yra smerktinas dalykas, Jėzus reikalauja žodžių ir darbų sutapimo. Jėzaus kritika fariziejų adresu yra daugialypė. Jis prikiša fariziejams,…

“Ar tu mane myli“

Neseniai mačiau filmą “Smuikininkas ant stogo”, kuris pasakoja apie Ukrainos žydų gyvenimą šio amžiaus pradžioje. Jame yra labai graži scena, kuomet pagrindinis veikėjas Tewie, pienininkas, klausia savo žmonos: “Ar tu mane myli?”. Ši iš pradžių nenori atsakyti, bet vėliau, kiek suirzusi, prataria:”O kaip tu manai? Dvidešimt penkeri metai gyvenu su tavim, tau verdu valgyti, skalbiu,…

Dievas yra istorijos Viešpats

Dievo Tautai niekada neteko gyventi šiltadaržio sąlygomis. Pergalės džiaugsmą  keitė įtampa ir nerimas dėl artėjančios grėsmės, ramų gyvenimą savoje žemėje nutraukė tremtis. Kaip lengva  politinės maišaties, ekonominės suirutės sąlygomis prarasti tikėjimą ir viltį, užmiršti, kam tarnauji ir, koks pagrindinis gyvenimo tikslas! Šios dienos Šventraščio tekstai mums sako, kad mus valdo ne permainingos istorinės aplinkybės, o…

Kvietimas į puotą

Šiandienos Žodžio liturgijoje girdėjome vieną iš Kristaus palyginimų apie dangaus karalystę. Šią sąvoką dažnai girdime pamoksluose, skaitome Šventojo Rašto puslapiuose ir, žinoma, norime suvokti kokia ji, ieškome jos apčiuopiamų formų. Kas tai?! Gal Bažnyčia, tam tikras žmonių gyvenimo būdas ar paslaptinga dieviška galia, įtaigojanti mūsų gyvenimą? Kaip besistengtume pamatyti ją akimis, paliesti rankomis ar bent…

Pasitikėti Dievu ir atsakyti į jo meilę

Skaitydami Šventraštį prisimename Išganymo istoriją, kurios šerdis – pokalbis tarp žmogaus ir jį užkalbinusio Dievo, su meile ir kantrumu laukiančio  atsako. Dievo rūpestį žmogumi apdainuoja Izaijas, lygindamas jo išrinktąją tautą su vynuogynu, kurį Viešpats stropiai prižiūri: purena žemę, išrenka iš jos akmenis ir apsodina rinktinėmis vynuogėmis (plg. Iz 5, 2). Tačiau giesmė baigiasi liūdnai. Vietoj…

Klusnumas, tikėjimas, meilė…

Didelė yra klusnumo jėga! Klusnumas – kildinamas iš veiksmažodžio klausyti, paklusti. Kalbant apie klusnumą Dievui, suprantame, kad Viešpačiui paklūsta tik tikintis žmogus. “Ir nė vienas negali ištarti: “JĖZUS YRA VIEŠPATS”, jei Šventoji Dvasia nepaskatina” (1 Kor 12, 3). Vadinasi, klusnumas – tarsi dūmas, kylantis iš tikėjimo laužo. O tikėjimas – lyg šaltinis, iš kurio trykšta…