Autorius: KUN. A. BELICKAS Minint Kristaus žengimą į dangų pirmiausia noriu priminti apaštalo Pauliaus žodžius, užrašytus jo Laiške efeziečiams: “Meldžiu, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbės Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pažinti…” Mes galbūt nežinome, bet šv. Paulius gerai žinojo, ką sako. Kristaus žodžiai ir darbai jam buvo…
Autorius: KUN. V. ŠIUŠA Šio sekmadienio Šventojo Rašto skaitiniai kviečia mus į Paskutinės Vakarienės kambarį pasklausyti Viešpaties žodžių, pasakytų atsisveikinimo kalboje kančios išvakarėse: “Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis”(Jn 13, 33). Ir mylimasis mokytojas palieka savo testamentą – įsakymą,” kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau” (Jn 13, 34). Šioje istorinėje kalboje…
Dvidešimto amžiaus žmonijai Kristus kelią rodo, kurį numatė didis Praamžius. Beribei meilei kelius pramynęs, visų jis laukia džiaugsmo tėvynėj. “Ramybė jums”, – kartojo Kristus savo mokiniams ir visiems, kuriuos lankė, kuriems, palikęs kapą, jis pasirodė tada prieš 20 amžių. Ramybės linkėjo savo vos tik pradėjusiai gyvuoti Bažnyčiai, – didžiosios meilės kūrėjai. Šis Kristaus linkėjimas išgąsdintiems,…
“Sielvartas tapo linksmybe”, sako Velykų giesmė. Linksmybe tapo begalinis Švč. Motinos sielvartas, atgailotojos Magdalenos, apaštalo Jono, šventųjų moterų sielvartas. Linksmybe tapo ir visų mokinių išgąstis, baimė, sutrikimas. Bet ne visiems Jeruzalėje anos Velykos buvo malonios. Kaip ir dabar, – ne visi gi žmonės ir mūsų mieste, Tėvynėje džiaugiasi Velykomis. Kai kam jos yra rakštis. Kristaus…
Šio sekmadienio liturgijos ašis – Viešpaties Kančios atpasakojimas. Daugeliui krikščionių (praktiškai visiems tiems, kurie nedalyvauja Didžiojo Penktadienio liturgijoje) tai vienintelė galimybė išgirsti šią Evangelijos dalį. Pirmiausia į akis krinta keistas dalykas; ši Evangelijos dalis skaitoma kaip tik Palmių (lietuviškai Verbų), arba Kančios, sekmadienį, kuris yra apibūdinamas kaip šventė ir triumfas. Mūsų šiandienis šventimas prasideda džiugiu…
Jau penkta savaitė keliaujame Gavėnios keliu, paskatinti raginimo “atsiverskite”. Mąstome apie Dievo sandorą, su mumis sudarytą, laiko bandytą, žmogaus netesėtą, anot pranašo Jeremijo, mūsų sulaužytą, nors buvome vedami net už rankos. Spyriojamės laikomi už rankos, murmame vedami iš Egipto nelaisvės. Tam, kuris lieka mums ištikimas, nebėra kur trauktis. Dėl savo ištikimybės Jis sudaro su mumis…
Kartą vienas kunigas papasakojo istoriją apie jo parapijoje gyvenančią šeimą: vyrą ir moterį, kurie turėjo vieną vienintelį berniuką – sūnų, gimusį su Dauno sindromu, širdies nepakankamumu ir kvėpavimo susirgimu. Kai jis gimė, tėvai nuliūdo, tačiau labai mylėjo savo vaikelį, nes jis priklausė jiems ir buvo jų rūpestis. Jie įrengė jo miegamąjį su stiklinėmis sienomis, kad…
“Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelią. Staiga ateis į savo šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti, jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip…
Šitas mano mylimasis Sūnus” ir šiandien skamba balsas iš debesies. Tai Jėzaus krikšto metu dangiškojo Tėvo ištartų žodžių jo atžvilgiu patvirtinimas. Čia, po tuo paprasto Izraelio „rabi” – mokytojo apdaru, Kristaus atsimainymo šviesoje nors trumpam laikui atsiskleidžia giliausia Jėzaus tapatybė, kuri galutinai suspindės tik visiškoje Tėvo garbėje. Jėzus – dangiškojo Tėvo Sūnus. Tačiau po tuo…
Rodos, taip neseniai šventėme Adventą. Ausyse dar tebeskamba kalėdinės giesmės. Vos prieš dvi savaites iš Lietuvos bažnyčių pasitraukė prakartėlė su Kalėdų eglute… O jau ir Gavėnia. Tai kitas tarpsnis į besitęsiančias Velykas – į įsikūnijusį, būtent atėjusį kentėti, mirti, prisikelti iš mirties ir galintį gyventi kiekviename mūsų Dievo žodį; kitas žingsnis į gilesnį Kristaus pažinimą,…