_Be kategorijos

Tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate

Gyvenime daug dalykų neįžvelgiame. Dažnai pačių didžiųjų – Dievo Sūnaus, Dievo karalystės… Gyvenime tiek kartų sutikome Dievą: melsdamiesi, patarnaudami kitiems. Tačiau šiuose susitikimuose Dievas vis likdavo tarsi pasislėpęs nuo mūsų. Gal net mums atrodydavo, kad Dievas mūsų vengia. Juk niekada negalime Jo sau pasiturėti. Negalime pasakyti: „Dabar aš Jį pažinau!“ Keliaudami pas Dievą mes vis…

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelija

Šiais liturginiais metais mums vadovaus evangelistas Morkus. Morkus kilęs iš Jeruzalės. Paskutiniais Jėzaus gyvenimo metais jis dar tebebuvo paauglys. Vėliau Morkus tapo Pauliaus mokiniu. Tikrai žinoma, kad bendravo su apaštalu Petru ir 60–70 m. po Kr. užrašė gyvą jo liudijimą, t. y. parašė pirmąją iš keturių Evangelijų. Šiandien išgirdome Evangelijos pagal Morkų pradžią. Ji labai…

Laukimas ir malonė

Liturginiai metai – tai visos išganymo istorijos sudabartinimas. Išganymo istorija jau įvyko, bet, kita vertus, ji vis dar vyksta. Kiekvienas liturginių metų laikas akcentuoja kurį nors išganymo istrorijos tarpsnį. Adventas – tai budėjimo ir pažadų išsipildymo laukimo metas. Evangelija pagal Morkų ypač pabrėžia budėjimą. Vien šiandienos skaitinyje raginimą budėti išgirdome net tris kartus. O per…

Karalius ir Ganytojas

Šiandien paskutinis liturginių metų sekmadienis. Jis skirtas Jėzui Kristui – Ganytojui ir Karaliui. Šiais dviem skirtingais įvaizdžiais atskleidžiamas tas pats asmuo, tačiau šie įvaizdžiai tokie talpūs, kad tarp jų driekiasi ištisa išganymo istorija. Pirmajame skaitinyje vyrauja Ganytojo įvaizdis, antrajame skaitinyje ir Evangelijoje – Karaliaus. Pranašas Ezechielis tapo gerojo Ganytojo paveikslą. Jis į Jahvės lūpas įdeda…

Dievo planas

Dievas mus kviečia dalytis Jo gyvenimu „Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus…

Sutikime ateinantį jaunikį

Mes visi, kaip palyginimo mergaitės, laukiame atvykstančio jaunojo, pakviesiančio mus į vestuvių puotą. Niekas iš mūsų nežinome nė dienos, nė valandos, kada jis atvyks. Tačiau nebūkime kaip paikosios mergaitės, pasiėmusios žibintus, bet pamiršusios alyvą. Dievas mums suteikė niekados neišsenkančią alyvą – Šventąją Dvasią. Tai Ji neleidžia mūsų žibintams užgesti. Viešpaties Dvasia yra tiesos Dvasia, atverianti…

„Į Mozės krasę…“

Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Kartais susiduriame su apgailėtinu iškraipymu – laimei, nūdien rečiau nei praeityje pasitaikančiu, – kai kunigas, Dievo žodžiu tarsi kardu smogia susirinkusiems žmonėms. O kartais kunigas piktnaudžiauja įvardžiu „jūs“, užuot sakęs „mes“,…

Mylėk Viešpatį, savo Dievą… ir savo artimą kaip save patį

Jėzaus laikų tikintieji karštai ieškojo Įstatymo esmės. Kas išties Dievui svarbiausia, kuris įsakymas iš daugybės pamokymų reikšmingiausias? Jėzus – atsakydamas į Įstatymo mokytojo klausimą: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ – neišskyrė kurio nors įsakymo, bet tai, kas Įstatyme buvo svarbiausia, suvienijo. Į šį klausimą Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela…

„Atiduokite tad, kas ciesoriaus…“ – krikščionis ir politinė pareiga

Šio sekmadienio Evangelija kviečia pasidomėti vienu krikščioniškojo gyvenimo aspektu, kurį paprastai per sekmadienio Mišias primirštame, – tai politika. Šiandien visi įsitikinę, kad Evangelija neatitraukia tikinčiojo nuo socialinių ir politinių įsipareigojimų, bet, priešingai, jį kviečia šioje srityje ypatingai atsakomybei ir liudijimui. Tačiau sunku suprasti, kaip šis įpareigojimas remiasi Evangelija. Jėzaus žodis mums atskleidžia šios atsakomybės evangelinį…

Pakvietimas į amžinąsias vestuves

Visiems nevedusiems ir nekantriai laukiantiems savo išrinktųjų pusių, trokštantiems paragauti santuokos džiaugsmo, norisi sakyti: „Būkite tikri, jūs būsite vedę. Laikų pabaigoje visas pasaulis sulauks vestuvių! Visi žmonės, jei tik panorės, galės susituokti su Kristumi, tobulu ir dėmesingu, švelniu ir geru sutuoktiniu, apie kurį tegali svajoti kiekviena sužadėtinė. Ir jei vis dėlto dar šioje žemėje sutiksite…