_Be kategorijos

Liūdnas šventasis

Ar krikščionybė praktiška? Šios dienos Evangelijos skaitinys ne vien retoriškai iškelia šį klausimą. Jėzus liepia turtingam jaunuoliui parduoti visą savo turtą, jei šis nori laimėti amžinąjį gyvenimą. Tačiau jei kiekvienas krikščionis šitaip pasielgtų, – koks tuomet būtų pasaulis? Ne visi Naujojo Testamento tekstai vienodai griežtai reikalauja atsisakyti turtų. Jokūbo laiškas, kuriame aptariami ankstyvosios Bažnyčios narių…

Santuoka ir širdies kietumas

Tema atrodo tokia akivaizdi, kad sunku ką nors bepridurti. Biblijos mokymas toks tiesus ir aiškus, jog sunku įsivaizduoti, kaip krikščionis galėtų vadintis Kristaus sekėju ir tuo pat metu pripažinti skyrybų ir pakartotinių vedybų galimybę. Tiesa, Jėzus savo pamokyme pripažįsta, kad Mozė leido išimtis. Tačiau, anot Jėzaus, nuo sukūrimo pradžios taip nebuvo. Pirmasis skaitinys iš Pradžios…

Skandalas

Pirmajame skaitinyje pasakojama, kaip pranašystės dovana, kurią anksčiau turėjo tik Mozė, Viešpaties malone suteikiama septyniasdešimčiai seniūnų. Pasirodo, kad du vyrai, nebuvę toje vietoje, kur nusileido dvasia, vis dėlto pranašauja. Kai Jozuė pasiskundžia dėl to Mozei, šis tik pasidžiaugia, kad ir aniems vyrams buvo suteikta dovana. Skaičių knygoje ryški tuometinės bendruomenės hierarchija. Ši knyga išreiškia bendruomenės…

Tikroji didybė

Pirmoji pranašystė apie kančią ir prisikėlimą buvo skirta visiems. Kas nori sekti Jėzų, privalo atsižadėti savęs ir imti savo kryžių. Antroji ir trečioji pranašystės skirtos mokiniams, tai yra naujosios karalystės pareigūnams. Tuojau po antrosios pranašystės eina scena, kai Zebediejaus sūnūs dalijasi vietas prie Dangaus karalystės sosto. Abiem atvejais Jėzus labai rimtai perspėja. Tai įspėjimas dėl…

Kuris kurį subarė?

Visi biblistai sutaria, jog šio sekmadienio skaitinys yra tarsi visos Morkaus evangelijos šerdis. Tai tarsi viršūnė, apibendrinanti prieš tai pasakotus dalykus, ir įžanga į būsimuosius. Pirmasis skaitinys sutelkia mūsų dėmesį į pastarąjį Evangelijos skaitinio aspektą. Pirmiausia apmąstykime šios dienos skaitinį kaip ankstesnio Morkaus pasakojimo apibendrinimą ir viršūnę. Ankstesniuose Morkaus pasakojimuose Jėzus vaizduotas pirmiausia kaip stebukladarys….

Efata

Šventasis Raštas kupinas simbolių kalbos. Jame pasakojamos istorijos dažnai turi gilesnę reikšmę, negu atrodo iš paviršiaus. Ši gilesnė, turtingesnė reikšmė liudija Dievo buvimą. Dievas niekuomet nesutalpinamas į baigtinius žmogaus žodžius. Svarbu atsižvelgti į tai, kitaip negalėsime suvokti Biblijos mokymo gelmių. Pirmasis skaitinys yra geras šios simbolių kalbos pavyzdys. Ši knyga buvo parašyta Babilono tremties metais….

Geram veiksmui – teisinga intencija

„Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra Viešpats, mūsų Dievas, kada tik mes jo šaukiamės?” (Įst 4, 7). Šis tikėjimo šūkis sudaro biblinio monoteizmo pagrindą. Mes tikime vieną ir vienintelį Dievą ne dėl filosofinių išvedžiojimų, bet todėl, kad jis pats mums save apreiškė. Tai viena iš pagrindinių Pakartoto Įstatymo knygos…

Susivieniję Kristuje

Iš katalikų žodyno beveik išnyko žodžiai apostazė, erezija ir schizma. Daugeliui reiktų ieškoti tų žodžių prasmės katekizmuose, žodynuose ir enciklopedijose. Kodėl šios sąvokos retai pasirodo mūsų žodyne? Ar nepasitaiko apostazės, erezijos ir schizmos atvejų? O gal oficialioji Bažnyčia vengia kam nors taikyti šiuos apibūdinimus? O gal Bažnyčioje viskas taip chaotiškai sumišę, kad nebeįmanoma atskirti eretikų…

Valgyti skirta duona

Jono evangelijoje gausu įvaizdžių, prasidedančių formule: aš esu. Aš esu vynmedis, ganytojas, avių vartai, kelias, šviesa, gyvenimas. Šeštajame Jono skyriuje nuolat kartojamas Jėzaus įvaizdis: aš esu duona. Kiekvienas iš minėtųjų įvaizdžių tam tikru aspektu nušviečia Jėzaus būtį ir užduotį. Susidūrus su duonos įvaizdžiu, pirmiausia suvokiama, kad duona palaiko gyvybę, tačiau čia ypatinga tai, kaip toliau…

Kaip atrodė Marija?

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Per Žolinę norisi atkreipti dėmesį ypač į tikėjimą, jog Marija ne šiaip paimta į dangų, bet paimta su kūnu ir siela. Nors Šventajame Rašte tiesiogiai nekalbama apie Marijos iškeliavimą, galima rasti užuominų apie jos kūną. Visų epochų menininkai intuityviai suvokė svarbią tiesą, jog Marija yra unikalaus grožio: Pulchra es. Vėlyvaisiais viduramžiais pamokslininkai…