Švenčiame Velykų oktavą. Velykų sekmadienį džiūgavome dėl Jėzaus prisikėlimo ir mums dovanoto amžinojo gyvenimo. Šią savaitę žvilgsnį sutelkiame į tuos, kurie pirmieji priėmė prisikėlusiojo dovaną. Mes vėl grįžtame į aukštutinį kambarį. Tai ta pati vieta, kur Paskutinės vakarienės metu Jėzus įsteigė Eucharistiją. Šį kartą drauge su kitais yra ir abejojantis Tomas. Jis negali patikėti kitų…
Atvelykio sekmadienis yra drauge Dievo Gailestingumo šventė. Apaštalas Jonas laiške rašo apie pergalę nugalint pasaulį – mūsų tikėjimą. Pasirodęs Aukštutiniame kambaryje Jėzus susibūrusiems mokiniams dovanoja ramybę. Ši dovana turi galutinai įtikinti – jų kaltės atleistos. Veikiausiai mokiniai jaučia gyvą sąžinės priekaištą: juk tokios nesenos išdavystės, bailumo ir mažadvasiškumo patirtys. Jie nuvylė Mokytoją, palikdami jį vieną…
Netrukus po Prisikėlimo džiaugsmo grįžtame į žmogiškąjį vargingumą, tačiau jau kitaip. Atvelykio sekmadienį švenčiama Dievo gailestingumo šventė leidžia naujoje šviesoje išgyventi Kristaus Prisikėlimo slėpinį. Žmogiškasis silpnumas nušviečiamas Dievo galia, gėris pasirodo esąs stipresnis už blogį. Visi paženklinti nuodėmės pėdsakų. Kai kuriems teko patirti ypač skausmingų išdavysčių: vieną paliko sutuoktinis, kitą apgavo verslo partneriai, dar kitą…
Tomas nenori pasitenkinti antrinio liudytojo statusu. Nors jis yra vienas iš dvylikos, jam nepakanka kitų apaštalų liudijimo. Jis būtinai nori būti tiesioginis įvykių dalyvis. Nori būti tikras pasitikėdamas ne vien savo akimis, bet tai pat paliesdamas rankomis. Priklausydamas apaštalų būriui Tomas manosi turįs bent jau „lygią teisę“, kaip ir kiti apaštalai, pagrįsti savo tikėjimą matymu…
Graži, vaizdinga ir nuotaikinga šio sekmadienio Evangelija. Kokia puiki proga kalbėti apie susitaikymą! Šiandien mes girdime Kristaus žodžius, teikiančius apaštalams įgaliojimus atleisti nuodėmes. Bažnyčia šią Evangeliją skaito po Velykų džiaugdamasi tais savo vaikais, kurie Sutaikinimo sakramentu jau pasinaudojo. Tai ir netiesioginis priekaištas tiems, kurie deramai neišnaudojo gavėnios meto ir švenčia Velykas vien atiduodami duoklę tradicijai….
Velykų sekmadienį įkandin moterų ėjome įsitikinti, jog kapas tuščias. Suvokėme, kad Jėzaus prisikėlimas atvėrė naują erą žmonijos istorijoje. Tolesniais Velykų sekmadieniais Bažnyčia atskleidžia mums Velykų slėpinio turtingumą ir leidžia iš naujo išgyventi įvairius Kristaus prisikėlimo aspektus. Šiandien Dievo žodis mums atskleidžia istorinę Jėzaus prisikėlimo tikrovę, parodo Prisikėlusįjį kaip Kunigą ir Karalių. Apreiškimo knygoje Jonas atpažįsta…
Ramybės dovana neatskiriamai susijusi su įgaliojimu atleisti nuodėmes. Ramybė įmanoma tik susivienijus tikėjimu ir meile su Viešpačiu. Biblinė ramybės samprata apima dinamišką tikrovę, kupiną Dievo palaiminimų, taip pat pilnatviškos bendrystės su Dievu ir tarpusavyje. Į visą išganymo istoriją galima pažvelgti kaip į ramybės troškimą. Šventojo Rašto pasakojimo pradžioje vaizduojama, kaip pažeisti santykiai tarp vyro, moters…
Prisikėlimas perkeitė ne tik Jėzų iš Nazareto, bet ir jo Bažnyčią. Ji vis labiau suvokia Velykų įvykio teologinę apimtį – įsikūnijusio Dievo Sūnaus slėpinio apreiškimą. Trapią Jeruzalės bendruomenę su jos Įkūrėju susieja naujas ryšys. Bažnyčia suvokia esanti Viešpaties gyvenimo tąsa, nuolatinis sudabartinimas ir regimybė. Bažnyčiai teks skleisti Kristaus tarnystę trijose sferose: skelbti Evangeliją (kerigma), darbuotis…
Evangelijos skaitinys dvelkia ramybe ir didybe, tikra Velykų vakaro atmosfera. Prisikėlęs Jėzus ateina pro uždarytas duris, kvepia į savo mokinius, suteikdamas jiems ramybę ir Šventąją Dvasią. Anot Šv. Ignoto Antiochiečio, Viešpats perduoda Bažnyčiai brangų patepimą, kad ji „skleistų pasaulyje nemirtingumo kvapsnį”. Šis patepimas liejasi nuo galvos ant viso kūno, kuris yra Bažnyčia. Panašiai kaip kvapnus…
Tos pirmosios savaitės dienos vakare <…>. Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje. Šios dienos Evangelijoje skaitome apie du prisikėlusio Jėzaus pasirodymus, kuriuos skiria aštuonios dienos. Kažkaip spontaniškai esame linkę sutelkti dėmesį į tą antrąjį pasirodymą, skirtą „specialiai Tomui”. Dažnai tapatinamės su juo, tarsi rasdami pasiteisinimą dėl savo tikėjimo trūkumų. Tačiau sąsajos su Tomu…