Homilijos
Muitininko pašaukimas
Iš Kafarnaumo, kur ką tik buvo išgydęs paralyžiuotąjį, Jėzus ėjo Genezareto ežero pakraščiu, mokydamas žmones. Toje judrioje vietovėje buvo muitinė. Evangelija sako, kad „Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: ‘Sek paskui mane!’ Šis atsikėlė ir nuėjo…
Pasitikintys nusidėjėliai
Pranašo Ozėjo šauksmas: „Noriu ištikimos meilės, o ne aukos, mieliau man Dievo pažinimas, negu deginamosios aukos“ ir šiandien aktualus. Nuolat išlieka įtampa: ar maldingos praktikos atitinka Dievo meilę. Vieša maldingumo išraiška yra būdas, kaip galime parodyti ir atsilyginti Dievui už…
Pagalbinė medžiaga
Rašyti čia
Šaltinis: http://biblija.lt
KBK 545, 589: Jėzus kviečia nusidėjėlius ir jiems atleidžia;
KBK 2099–2100: Dievui maloni auka;
KBK 144–146, 2572: Abraomas – tikėjimo pavyzdys.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Nepaisant visų kitų Dievo buvimo ženklų, jie galvojo, kad vis nauji sunkumai yra įrodymas, jog Dievo nebėra tarp jų. Argi mūsų širdys nėra per daug linkusios prieiti prie tokios pat išvados, remdamosi tais pačiais argumentais? Įžengiame į kokį nors naują…
Atspėkite, kokie yra trys dalykai, kurių šunys neėda? Tai filosofo smegenys, davatkos liežuvis ir kunigo ausis.
Žmogus ateina pas rabiną ir sako: – Rabine, noriu gyventi amžinai. Ką man daryti? Rabinas sako:– Ženykis.– Bet kaip, argi aš tada galėsiu gyventi amžinai?– Ne, sako rabinas, tada šis noras praeis.
Kartą oro uoste vienas žmogus aplenkė visą eilę žmonių ir braudamasis į priekį kiša savo bilietą. – Stokite į eilės galą, – jam sušuko šalia stovinti moteris. – Aš labai skubu, – atsakė žmogus. – Mes juk visi skrisime tuo…
Viename lietuvių mitinge jaunas socialistas, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė: „žmonės, nebūkite kvaili: ko nematome, to ir nėra! Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė. Nors gydytojai pjaustė visą žmogaus kūną, bet sielos nerado. O toliau, kas…
Ateina žmogus pas kunigą ir sako: – Tubikas mirė. – Čia Jūsų artimasis? – klausia kunigas. – Mano šuo… Gal galėtumėt palaidoti?– Kaip jūs drįstate niekinti Dievo namus su tokiu prašymu! – užsiplieskė kunigas.– Tai kur man dabar dėti tuos…
Klierikas klausia seminarijos dvasios tėvo:– Tėve, koks turi būti pamokslas?– Jis turi turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą. O taureikės kuo labiau vieną prie kito priartinti. Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. vasaris
Mes matome, jog mirtis yra laimėjimas, o gyvenimas yra kančia. Ne veltui Paulius sakė: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Kas gi yra Kristus, jei ne kūno mirtis ir dvasios gyvastis? Užtat mes turime su juo numirti, kad kartu su juo gyventume. Kasdieną pasistenkime iš tiesų numirti, idant, pamažu atsiribodama, mūsų siela išmoktų…
Dangus yra amžinas poilsio ir džiaugsmo būstas, kuriame mes, pamiršę visus žemiškus rūpesčius, galėsime mėgautis artimu bendravimu su Dievu. Šv. Efremas Siras
1531 m. gruodžio pradžioje vienas neturtingas malonaus būdo indėnas, vardu Jonas Didakas, kilęs iš Kuatitlano, o šios gyvenvietės sielovada priklausė Tlatelolko vienuoliams, ankstų šeštadienio rytą keliavo į Tlatelolką, į šventąsias Mišias. Kai atėjo prie kalvos, vadinamos Tepejaku, jau švito. Jis išgirdo virš kalvos giesmę. Kai giesmė liovėsi ir eiti toliau nebebuvo kelio, išgirdo, kad jį šaukia…
Jėzus kalbėjo apie pinigus daugiau negu bet kuria kita tema: 12 iš 38 Jėzaus palyginimų yra būtent apie pinigus. Ne veltui popiežius Pranciškus yra sakęs, kad mūsų artimo meilės prasideda nuo piniginės.
Atleidimą visi laiko mielu dalyku, kol neprireikia patiems atleisti. C. S. Lewis
„Meilė yra tai, kuo Dievas mane džiugina, skausmai yra tai, kuo aš džiuginu Jį. Taigi trokšti sveikatos būtų siekti malonumo sau ir nesistengti palengvinti Jėzui. Kaip aš myliu kryžių ir tik jį vieną, nes visad regiu jį ant Jėzaus pečių. Jėzus tikrai mato, kad visu gyvenimu, visa širdimi esu pasišventęs Jam ir Jo kančiai.” Šv….
Gimnazistė, grįždama namo, sutiko verkiančią mergaitę, nešančią vaistus sunkiai sergančiai motinai. Sujaudinta jos vargo, gimnazistė grįžo namo, paėmė maisto ir per audrą nunešė ligonei. Nuraminusi ją, gimnazistė grįžo tamsoje per audrą. Eidama per slidų lieptą paslydo ir nuskendo. Tai apibūdinama…
Amerikoje, Niujorke, motina turėjo vienintelę dukterį, kuri, susidraugavusi su negerais žmonėmis, nuo jos pabėgo. Vargšė motina ilgai ieškojo dukters, bet niekur jos nerado. Pagaliau ji nusifotografavo ir savo fotografiją išklijavo visose skelbimų vietose. Po fotografija parašė: „Brangioji dukrele! Grįžk pas…
Karalius Otonas I, jau tris kartus dovanojęs broliui už sukilimą, ketvirtą kartą nusprendė jį nubausti mirtimi. Tačiau per Kalėdų Mišias išgirdęs Evangelijos žodžius apie atleidimą „septyniasdešimt kartų septynių kartų“, jis susijaudino, atleido broliui ir kaip kalėdinę dovaną paskyrė jam valdyti…
Pasakojimas iš senovės Persijos apie karalių, kuris per bado metus, norėdamas priversti turtuolius šelpti vargšus, paskelbė, kad jei koks vargšas mirs badu, vietoj jo įkalins turtuolį ir numarins badu. Po šio įsakymo nė vienas vargšas badu nemirė, nes turtuoliai ėmė…
Pasakojimas apie šv. Klemensą Hofbauerį, kuris jaunystėje mokėsi kepėju. Jis buvo labai draugiškas, ypač su kepyklos vedėjo sūnėnu, kurį nešiodavo kartu išnešiodamas duoną. Žmonės, matydami jį su vaiku, juokdamiesi šaukdavo "Antai, žiūrėkite, šv. Kristoforas!", turėdami omeny legendą apie šv. Kristoforą,…
Julijus Cezaris, išlipdamas Afrikoje, suklupo, bet nepaisydamas prietarų, pasakė „Apkabinu tave, Afrika!“, paversdamas blogą ženklą geru. Napoleonas, susidūręs su sunkiai įveikiamomis Alpėmis, pasakė „Šalin su Alpėmis!“ ir perėjo jas su kariuomene. Tai parodo pasiryžimo galią. Julijus Cezaris, išlipdamas ant Afrikos…