Krikštu prie Jordano atveriamas naujas Jėzaus gyvenimo tarpsnis. Vaikystei ir paauglystei prabėgus nuošaliai gyvenant Nazarete, dabar prasideda jo viešoji pasiuntinybė. Jėzus pasirodo viešumoje tarp minių, atėjusių prie Jordano krikštytis pas Joną Krikštytoją. Nazareto dailidės sūnaus tikrąjį pašaukimą atskleidžia Dievo Dvasia ir balsas iš dangaus. Atsižvelgdami į ankstyvą žmonių brandą Rytų šalyse, jų papročius anksti pradėti…
Pranašo Izaijo minima Jeruzalė yra Kristaus nušviesta Bažnyčia. Šios šviesos siekia karaliai, į ją keliauja tautos paaukoti brangiausių dovanų. Panašiai 72 psalmėje pranašaujamas teisingasis Karalius, kuriam kiti reikš pagarbą. Nors visuotino tautų sambūrio vizija pranašo siejama su konkrečia vieta, kiekviena vietinė Bažnyčia per Eucharistijos šventimą tampa visuotinio šlovingo sambūrio vieta. Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams rašo…
Naujuosius metus pradedame Marijos Dievo Gimdytojos švente. Tarsi pakviečiame Jėzų ir Dievo Motiną būti su mumis visomis metų dienomis, džiaugsme, pilkoje kasdienybėje ir varge. Pirmajame skaitinyje nuskamba palaiminimo formulė, kuria Izraelio kunigai užbaigdavo pamaldas (plg. Ps 128, 122), ypač per svarbiausią metų Palapinių šventę, ženklinusią metų kaitą. Palaiminimas reiškia, kad žmogaus laimės troškimas įgyvendinamas tik…
Vos kelioms dienoms praslinkus nuo Kristaus Gimimo šventės švenčiama nauja bendrystė: Jėzus, Marija ir Juozapas nuo šiol yra šeima. Bažnyčia rodo Šventąją Šeimą kaip pavyzdį pirmiausia šeimos, taip pat ir kiekvienos bendruomenės gyvenimui. Evangelijos skaitinyje pasakojama apie Šventosios Šeimos bėgimą į Egiptą. Išminčių aplankymo metu Šventoji Šeima jau veikiausiai buvo radusi laikiną prieglaudą Betliejuje. Juozapas…
Kalėdų nakties Mišiose skaitomas evangelisto Luko pasakojimas apie Viešpaties gimimą, o Kalėdų dienos Mišiose skamba gili evangelisto Jono teologinė įžvalga apie įsikūnijusį Žodį. Kartais gresia pavojus Kalėdų žinią įsivaizduoti pernelyg vaikiškai, tuomet ji prilyginama pasakai ar legendai. Liturgijoje Kalėdų žinia susiejama į visumą: prakartėlėje gulintis Kūdikis yra tas pats nuo pradžių pas Dievą buvęs Žodis….
Paskutinį advento sekmadienį Bažnyčia moko mus priimti ateinantį Išganytoją šventojo Juozapo pavyzdžiu. Evangelistas Matas pasakoja, kaip Šventosios Dvasios veikimu Mergelėje Marijoje pradėtas Dievo Sūnus Jėzus priimamas į savo tautą ir priskiriamas Dovydo giminystės linijai. Taip išsipildo Dievo planas, kurį girdėjome Izaijo pranašystėje apie Emanuelį. Pirmiausia evangelistas Matas primena angelo apreiškimą Marijai. Evangelistas Lukas perteikia daugiau…
Trečiąjį advento sekmadienį dar kartą iškyla Jono Krikštytojo figūra. Šį kartą scena kur kas niūresnė. Jo gyvenimo aplinkybės nuo dykumos laikų visiškai pasikeitė. Jis nebėra laisvas žmogus, po atviru dangumi skelbiantis minioms. Jono veiklai užkirstas kelias: jis sėdi kalėjime be teismo ir be vilties išeiti laisvėn. Jo gyvenimas, atrodo, neturi jokių perspektyvų. Izoliuotam kalėjimo tvirtovėje…
Advento laikotarpio išganymo kelionėje mus lydi Jonas Krikštytojas. Jo asmeninis gyvenimas netelpa į įprastinius socialinius rėmus. Jis asketas, visiškai nereiklus maistui ir aprangai. Iš kitų Jonas nereikalauja laikytis šios askezės, tačiau pats asketiškai gyvena norėdamas likti ištikimas savo misijai. Nors jis yra kunigų giminės palikuonis, gyvena dykumoje, laikosi neturto, rengdamas vietą svarbesniam už save. Visus…
Pagal kasmetinį liturginių metų ciklą adventu rengiamės Viešpaties atėjimui. Iš pirmo žvilgsnio galime įžvelgti prieštaravimą: kaip mūsų suplanuotas adventas su šimtmečiais nusistovėjusiomis tradicijomis gali padėti pasirengti Evangelijoje skelbiamam netikėtam Viešpaties atėjimui. Juk Jėzaus atėjimas nenumatomas ir neišmatuojamas – adventas būtų tarsi kupinas sprogstamosios medžiagos. Mūsiškis advento pasirengimas yra tik palyginimas, laukiant tikrojo Viešpaties atėjimo. Žmonėms…
Šventajame Rašte tikėjimas prisikėlimu atskleidžiamas ne iš karto. Ankstesniais amžiais žydai tikėjo, kad žmogui po mirties skirta būti mirusiųjų buveinėje Šeole. Manyta, kad tai apgailėtina būklė, tarsi žemiškojo gyvenimo šešėlis. Mirtis atrodė tarsi nepataisomas praradimas, nutraukiantis bendrystę su Dievu: „Juk tarp mirusiųjų nėra kas tave atsimintų, Šeole kas gali tave šlovint?“ (Ps 6, 6). Tačiau…