Iš vieno Prancūzijos uosto į Ameriką išplaukė keleivinis laivas. Vidury vandenyno netoli negyvenamos salos jis atsitrenkė į povandenines uolas. Nors visi žmonės išsigelbėjo, bet saloje nebuvo nei maisto, nei vandens. Neišvengiamai artėjo bado mirtis. Tarp nelaimingųjų keleivių buvo motina su kūdikiu. Į save ji nekreipė dėmesio, tačiau negalėjo susitaikyti su mintimi, kad kūdikis mirs badu…
Kristus ragina: “Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite” (Mk 6,31). Visi esame žmonės, ilgas darbas be poilsio mus nualina. Mes pavargstame – nesvarbu, ką dirbtume, kas bebūtume. Mokytojui, kunigui ar eiliniam darbininkui – visiems reikalingas poilsis. Kur begyventume, mieste ar kaime, visi turime pailsėti – atstatyti savo kūno jėgas. Jėzus dėl to…
Mūsų žodžiuose ir posakiuose dažnai glūdi gilesnė prasmė, negu atrodo iš pažiūros. Kai tikintieji sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose, jie atlieka savo kaip katalikų pareigą. Pats žodis Mišios turi gilesnę prasmę, negu paprastai numanoma, kalbant apie sekmadienio pareigos atlikimą . Jis kilęs iš lotyniškojo “missa”, turinčio “pasiuntinybės” reikšmę. Baigiamųjų Mišių žodžių “ite missa est” prasmė yra…
Daug kalbėta apie tikėjimą, apie netikėjimą, apie žmogaus santykį su Dievu. Daug kartų apeliuota į žmogaus sąžinę, bet veltui. Gyvendamas kartais pamiršti, kad tikėjimas Dievo dovana. Kažin, kas galėtų nubrėžti grafiką – tikėjimo priklausomybė nuo žinių? Matyt, vėl tik Dievas. Norėčiau palyginti tarybinių laikų vaikus su dabartiniais. Tada Pirmajai Komunijai ruošdavo lyg ir slapčiomis, o…
Autorius: KUN. A. KAZLAUSKAS Švenčiant Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę svarbu apmąstyti kiekvieno krikščionio pašaukimą ir pasiuntinybę. Šių dviejų didžiųjų Bažnyčios apaštalų tarnystės prasmę ir svarbą gražiausiai ir tiksliausiai skelbia Iškilmės dėkojimo giesmė: “Petras mums – tikėjimo vadas, o Paulius – jo tiesų aiškintojas ir gynėjas. Petras išrinktosios tautos vaikams Bažnyčią steigė, Paulius pagonių tautas…
Viena tema apgaubia Bažnyčią vis sugrįžtančią prie savo šaltinių ir viršūnių kiekvieną sekmadienį. Tikriausiai ją būtų galima pavadinti Dievo buvimu ir veikimu šalia, kartu su žmonėmis. Šio sekmadienio Dievo žodžio liturgija konkrečiai ir aiškiai vėl ištaria savojo Dievo vardą – Jahvė esantis – kartu – su… Prieš kiekvieno akis jūra iškyla kaip begalybės simbolis, audros…
Mokydamas Jėzus labai dažnai sakė palyginimus. Norėdamas, kad jo klausytojai pajėgtų suvokti Dievo karalystės slėpinius, Jėzus pasitelkia pavyzdžius iš kasdieninio Palestinos žmonių gyvenimo. Šiandienos Evangelija remiasi žemdirbio patirtimi. Pirmajame palyginime Jėzus iškelia pačioje sėkloje glūdinčią augimo galią. Ūkininkas gali išpurenti dirvą, pasėti sėklą, tačiau jos augimas priklauso ne nuo jo darbo ar budėjimo, bet nuo…
Skelbti Gerąją naujieną Jėzus pradėjo labai sėkmingai. Žmonės spaudėsi apie jį, kad galėtų jo pasiklausyti. Morkus aiškiai pabrėžia, jog “susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti”. Namai, kuriuos Jėzus laikė savais, be abejonės, buvo Simono Petro namai Kafarnaume (Mk 1, 29; 9, 28; 10, 10). Šiandieniniuose Kafarnaumo griuvėsiuose archeologai rado pamatus kuklaus žvejo namelio,…
Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Kolūkio pirmininkas Naujųjų Metų išvakarėse užeina pas religingus žmones ir palinki… numirti ir nueiti pas išsiilgtąjį Dievą. Ekskunigas J. Ragauskas siūlė šitaip išbandyti tikinčiųjų ir net kunigų tikėjimą. “Matysit, visi kreivai pažiūrės, jei palinkėsit jiems numirti, nors sako, kad viską vertina amžinybės žvilgsniu”. Teko matyti ateistinį plakatą: kunigas dalija Komuniją būriui…
Autorius: MONS. J. KAUNECKAS Nedaugelis lietuvių yra buvę šunų kapinėse. Sukrečia. Tikri antkapiai, net marmuras. “Čia ilsisi mano mielas Max – mano paskutinė viltis ir vienintelė mano gyvenimo paguoda”. Gali juoktis, bet neskubėk, nes pamąsčius, toks užrašas sukrečia. Žmogus palaidojo paskutinę paguodą. Ir toji paguoda tik šuo! Kaip tai gali būti? Kas atsitiko, kas sudužo…