Visos homilijos

Atsiverskite

Pradėjęs savo viešąją veiklą Jėzus aiškiai skelbė, kad jau prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”. Šis žodis atsiverskite labai dažnai pasigirsdavo iš Jėzaus lūpų. Štai ir šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus net du kartus ištaria: „Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite”. Ką šis žodis atsiverskite reiškia mums? Pirmiausia jis ragina perkainoti gyvenimo vertybes. Antra,…

Mūsų Taboras

Šiandien Bažnyčios liturgija Jėzų iš dykumos, kur jis 40 dienų rengėsi savo viešajai veiklai, perkelia į Taboro kalną. Čia besimeldžiančio Jėzaus „išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti”. Šiame sakinyje žodžiai „besimeldžiančio Jėzaus išvaizda visiškai pasikeitė” teikia gerą progą prisiminti maldą ir jos nuskaistinančią galią. Tačiau jau tiek kalbėta apie maldą. Ar galima pasakyti…

Kristaus pasninkas

Bažnyčia, įvesdama mus į šventą gavėnios metą, primena mums Viešpaties pasninką, kad mes, „žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją” (plg. Žyd 12, 1–3), nepailstume ir neapsileistume. „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį” (plg. Žyd 4, 15). Evangelijos pasakojimas apie gundytoją…

Dievo išmintis

Šio sekmadienio liturginiai skaitiniai yra išminties literatūros pavyzdžiai. Išminties literatūra ypač išsiplėtojo Babilono tremties laikotarpiu (586–538 pr. Kr.). Ši literatūra, sukurta Rašto žinovų ir išminčių, mokė ieškoti gyvenimo prasmės. Siracido knyga yra išminties literatūros pavyzdys. Ji buvo parašyta antrojo amžiaus prieš Kristų pradžioje. To paties šimtmečio pabaigoje knygos autoriaus vaikaitis išsikėlė į Egiptą. Ten jis…

Didžiadvasiškumo iššūkis

Per ilgą krikščionybės istoriją nuolat rūpintasi teisinga doktrina (ortodoksija) ir teisinga gyvensena (ortopraksija). Teologai pripažįsta, jog abu šiuos aspektus sieja glaudus ryšys. Per visą Naująjį Testamentą nuolat parodoma, kad tikėjimas yra meilės artimui pagrindas. Tuo pat metu krikščionis privalo įrodyti savo tikėjimą veiksmais – tai ypač pabrėžia apaštalas Jokūbas. Ortodoksija netenka prasmės be ortopraksijos. Luko…

Tikroji laimė

Jeremijo pateikiama antitezė tarp tikinčiojo ir bedievio gali mums pasirodyti supaprastinta. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar ši perskyra atitinka šiuolaikinę mūsų galvoseną? Šiandien kaip ir ankstesniais laikais žmogus privalo daryti aiškius pasirinkimus. Jei jis pasirenka save patį kaip visa ko matą ir vienintelį pažinimo šaltinį, jei Dievas išstumiamas iš žmogaus širdies, kur priimami sprendimai,…

Kitokios didybės akivaizdoje

Šio sekmadienio skaitiniuose matome giliausius religinius išgyvenimus. Žmogus susiduria su Dieviškąja didybe ir suvokia savo misiją. Pirmuoju atveju Izaijo knygoje šį reiškinį atskleidžia gausi simbolika. Dievas vaizduojamas kaip didingas karalius, sėdintis ant aukšto sosto. Serafimai, sparnuotos būtybės, išreiškia jam savo pagarbą. Dviem sparnais šios būtybės dengė savo veidą, kad jų neapakintų Dievo šlovė. Dviem sparnais…

Atmetimas ir meilė

Nei vienas istorinis Senojo Testamento veikėjas taip labai neprimena Jėzaus kaip Jeremijas. Bažnyčia tai pabrėžia, sugretindama šio sekmadienio liturginius skaitinius. Netrukus po Jeremijo laikų nežinomas pranašas tremtyje parašė eilę poemų, kurias dabar randame Izaijo knygoje. Šiose poemose aprašomas kenčiantis Jahvės tarnas. Kai kurie biblistai mano, kad Jeremijo gyvenimas galėjo pasitarnauti prototipu Izaijo knygos poemoms. Krikščionys…

Viešpaties apsireiškimas

Triumfuojanti pranašo giesmė iš Izaijo knygos toli pranoksta vienos tautos, grįžusios iš Babilono vergijos, pasididžiavimą. Jeruzalė vaizduoja visų pasaulio žmonių susitikimą su Dievu. Pasaulio tautos ilgisi miesto, nutvieksto Dievo šlovės. Išminčių žygis yra tarsi pranašystė, veiksmu papildanti žodinę Izaijo pranašystę. Epifanija yra tarsi signalas žmonijai leistis į žygį. Tai impulsas visoms tautoms laukiant šlovingojo Viešpaties…

Marijos motinystė

Bažnyčios liturgijoje po Kristaus Gimimo dienos minėjimo atskira iškilmė skirta jo Motinai. Bažnyčia pabrėžia glaudų Motinos ir Sūnaus ryšį Išganymo istorijoje. Marija yra tuo pat metu Dievo Motina ir žmonių motina. Gyvendama žemėje Marija buvo susijusi tiek su savo Sūnaus asmeniu, tiek su jo darbu. Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium baigiamasis skyrius skirtas „Marijai,…