Tikime, kad Šventojo Rašto autoriai ir sudarytojai patyrė dieviškąjį įkvėpimą, nevaržiusį jų žmogiškosios laisvės ir individualios raiškos. Tai skiriasi nuo „įkvėpimo“, apie kurį kalba menininkai. Dieviškasis įkvėpimas padaro Bibliją Dievo žodžiu, pasižyminčiu galia ir gebėjimu išsaugoti tiesą. Dar viena Dievo žodžio savybė yra stebėtinas vientisumas. Vienovė nebūtų nuostabi, jei į šiuos dieviškuosius Raštus nebūtų sudėta…
Ramybės dovana neatskiriamai susijusi su įgaliojimu atleisti nuodėmes. Ramybė įmanoma tik susivienijus tikėjimu ir meile su Viešpačiu. Biblinė ramybės samprata apima dinamišką tikrovę, kupiną Dievo palaiminimų, taip pat pilnatviškos bendrystės su Dievu ir tarpusavyje. Į visą išganymo istoriją galima pažvelgti kaip į ramybės troškimą. Šventojo Rašto pasakojimo pradžioje vaizduojama, kaip pažeisti santykiai tarp vyro, moters…
„Jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve <…>. Siekite to kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje”. Šis apaštalo Pauliaus raginimas iš Laiško kolosiečiams skirtas mums šiandien, kai giedame „Aleliuja” ir džiūgaujame, tikėdami Jėzaus prisikėlimu. Apaštalas Paulius moko mus kaip ir ko turime siekti. Tuo pačiu tai klausimas mums: ar siekiame ir ieškome Kristaus, kurį…
Dar ne Velykos. Šiandien įžengiame į Velykų slėpinį per Verbų procesiją. Kaip ir kiekviena liturginė procesija ji mums primena, kad žemėje esame keleiviai kelyje į Dievą. Vienintelė mūsų buveinė, tikroji tėvynė yra Dievo, mūsų Tėvo karalystė. Verbų procesiją sudaro Jėzaus sekėjai, regintys jame Viešpaties Palaimintąjį, ateinantį atkurti savo tautoje Dievo karalystę. Pačiam Jėzui įžengimas į…
Artėja Kristaus kančios minėjimo laikas. Sinoptinėse evangelijose Jėzaus kančia ir mirtis aprašoma vaizdingesnėmis detalėmis negu Evangelijoje pagal Joną. Jono sampratoje kančia, mirtis ir prisikėlimas sudaro vieną visumą, kurią evangelistas įvardija kaip „pašlovinimą”. Sūnus pašlovina Tėvą klusnumu iki mirties, o Tėvas Sūnų, jį prikeldamas iš numirusiųjų. „Atėjo valanda”. Šiais iškilmingais žodžiais Jėzus atsako Andriejui ir Pilypui,…
Praėjusio sekmadienio Evangelija apie prekeivių išvarymą iš šventovės parodo, kad Jėzaus įžengimas į žmogiškąjį gyvenimą ženklinamas radikaliais, kartais nelauktais ir skausmingais pokyčiais. Šiandienos Evangelija taip pat pateikia iššūkį apsispręsti. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nėra tolimi mažareikšmiai įvykiai. Mūsų pačių gyvenimas ir mirtis priklauso nuo to, kaip žvelgsime į iškeltą ant kryžiaus Jėzų. Šiandien Dievo žodis…
Pagarbi Dievo Karalystės nuovoka dvelkia iš kiekvieno Naujojo Testamento puslapio. Tai yra varomoji jėga, grindžianti kiekvieną Jėzaus žodį ar veiksmą, netgi paradoksaliausiai skambančius jo teiginius. Dievo karalystėje visi dalykai įgyja naują prasmę, ji reiškia Viešpaties veikimo pirmenybę suvienijant pasaulį, sutaikinant visus dalykus jo Sūnuje ir atkuriant santykių pilnatvę su žmonėmis ir tarp žmonių. Kadangi pasaulis…
Pasakojimas apie Abraomo auką daugeliui seniai girdėtas, tačiau kaip tik ta paviršinė pažintis gali trukdyti įžvelgti gilesnę šios istorijos prasmę. Pradžios knygos pasakojime keletą kartų kartojamas žodis „sūnus”. Dievas svariai taria kiekvieną žodį, liepdamas Abraomui: „Paimk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį tu myli, nueik į Morijos kraštą”. Abraomas į tai atsiliepia, atrodytų, nejautriai…
Esame įpratę sieti gavėnią su atgaila. Šį svarbų liturginių metų laikotarpį galime suvokti ir kaip naują pradžią. Skaitinyje iš Pradžios knygos pasakojama apie Sandorą, kurią Dievas sudarė su Nojumi ir jo sūnumis pasibaigus pragaištingam tvanui. Būsimąją sandorą galima taip pat įžvelgti pirmiesiems žmonėms skirtuose Dievo palaiminimo žodžiuose (Pr 1, 28–30). Tvanas suprantamas kaip reakcija į žmonijos…
Senovėje dviejų šalių ar asmenų sutartys ar sandėriai paprastai būdavo palydimi iškilmingomis apeigomis. Dažnai šiose apeigose vartotas kraujas reikšdavo, jog tos sutartys ar sandoros traktuojamos labai rimtai. Izraelis nebuvo išimtis tarp kitų tautų. Paskelbus Sandorą, nustatančią Izraelio kaip naujosios Dievo tautos gyvenimą (Iš 20–23), Mozė apšlakstė krauju altorių, simbolizuojantį Dievą ir žmones. Ši apeiga paženklino naują…