Homilijos
Didįjį ketvirtadienį, savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Jėzus vietoj Senojo Testamento apeigų įsteigė sakramentinę auką ir liepė savo mokiniams laikytis šios apeigos kaip jo mirties ir prisikėlimo atminimo. Šio sekmadienio liturgijoje, per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę,…
Šiandienos iškilmė skirta Eucharistijai, kuri yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo „versmė ir viršūnė“. Eucharistija lydi mus gyvenimo kelionėje, ji vienija ir maitina Dievo tautą. Liturginiai skaitiniai mums atskleidžia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangiškąjį maistą ir auką. Jėzus laimina mus pačiu savo buvimu.…
Krikščionys suvokia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangaus pokylį ir Viešpaties mirties skelbimą, laukiant jo prisikėlimo. Kai kurie tikintieji šiais laikais ima varžytis Devintinių šventės, ypač viešos procesijos. Kodėl turėtume rodyti Švenčiausiąjį, nuolankiai pasislėpusį duonos gabalėlyje visiems žmonėms? Eidami procesijoje tarsi sakome…
Visoje žmonijos istorijoje nebuvo ir nebus pastovesnės vertybės už duoną. Tai viena mūsų fizinės egzistencijos didžiausių vertybių, ir duonos stygius buvo jaučiamas visais žmonijos istorijos amžiais. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet per 200 mln. vaikų badauja; 460 mln. žmonių alksta.…
Šiandien tikinčiųjų bendrija tarsi didžiulė šeima susėda apie stalą. Esame panašūs į vieną iš tų grupių, kai žmonės paskirstyti po penkias dešimtis, susėdo ant žemės valgyti Viešpaties padaugintos duonos. Žydų šeimai susirinkus prie Velykų stalo vakarienei pagal Biblijos nurodymą mažiausias…
Pagal tradiciją laikoma, kad Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei liturginius tekstus parinko ir himnus sukūrė šventasis Tomas Akvinietis. Pasakojama, kad šio darbo ėmėsi pranciškonas šv. Bonaventūras ir dominikonas šv. Tomas. Paklausęs šventojo Tomo sukurtų himnų, Bonaventūras suplėšęs, jo nuomone, tam…
Pagalbinė medžiaga
Iš 16, 4: Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Tikėk manimi, aš lysiu jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano mokymo, ar ne. <…> 14 Rasai nukritus, žiūri – dykumos paviršiuje guli kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius – taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės. 15 Tai pamatę, izraeliečiai klausė vieni kitų: „Kas tai yra?“ – nes jie nežinojo, kas tai buvo. Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią VIEŠPATS davė jums valgyti.
Ps 23: VIEŠPATS yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta. 2 Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano. 3 Jis atgaivina mano gyvastį, veda teisumo takais, kaip dera jo vardui. 4 Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins. 5 Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje, patepi dosniai mano galvą aliejumi – sklidina mano taurė! 6 Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.
Ps 34, 9: Išbandykite ir patirkite patys, koks geras yra VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!
Pat 9, 1-6: Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynis šulus. 2 Ji prirengė vaišes, supilstė vyną, padengė net stalą. 3 Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose: 4 „Teateina čionai neišmanėliai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako: 5 „Ateikite, valgykite mano duonos, gerkite vyną, kurio pripilsčiau. 6 Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu.
Sir 24, 18-22: {Gimdau kilnią meilę, pagarbą ir šventą viltį; būdama amžina, esu duota visiems savo vaikams –tiems, kurie yra jo paskirti.} 19 Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, valgykite iki soties mano vaisių. 20 Atsiminti mane yra saldžiau už medų, geriau turėti mane, negu medaus korį. 21 Kas mane valgo, labiau manęs alksta, kas mane geria, labiau manęs trokšta. 22 Kas manęs klauso, niekais nenueis, kas elgiasi, kaip aš liepiu, niekad nenusidės“.
Jn 6, 32-35.48-58: Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. 33 Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“. 34 Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ 35 Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. 48 Aš esu gyvybės duona. 49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. 50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. 51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. 52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53 O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! 54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. 55 Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. 56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. 57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. 58 Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.
Hbr 10, 19-25: Taigi, broliai, Kristaus kraujas laiduoja mums, kad žengsime į šventovę. 20 Jis atvėrė mums naują ir gyvą kelią pro uždangą, tai yra per savąjį kūną; 21 mes turime ir didį kunigą Dievo namams. 22 Todėl ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! 23 Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus, 24 ir sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. 25 Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną.
Apr 19, 6-9: Vėl išgirdau gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą. Jie skelbė: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. 7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi. 8 Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“. 9 Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“
Šaltinis: http://biblija.lt
KBK 790, 1003, 1322–1419: Šventoji Eucharistija;
KBK 805, 950, 2181–2182, 2637, 2845: Eucharistija ir tikinčiųjų bendrystė;
KBK 1212, 1275, 1436, 2837: Eucharistija kaip dvasinis maistas.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29