Pagonių filosofas Justinas ieškojo tiesos studijuodamas ir tyrinėdamas, bet nerado ramybės. Sutiktas senelis jam nurodė Šventąjį Raštą, kurį perskaitęs Justinas rado tiesą ir atsivertė į krikščionybę. Jis tapo uoliu tikėjimo gynėju ir mirė kankinio mirtimi.

Šv. Justinas, 166 m. miręs kankinio mirtimi, pradžioje buvo žymus pagonių galvotojas. Jis daug skaitė, mokėsi, tyrinėjo, bet niekur nerado nusiraminimo. Kartą jis vaikščiojo Romoje Tiberio pakrante ir galvojo apie tiesą. Iš kažkur atsirado šalia jo senelis ir paklausė, apie ką taip mąstąs. Justinas atsakė ieškąs tiesos. Senelis nurodė, kad tikroji tiesa esanti Šv. Rašte. Galvotoją sudomino naujoji knyga, ir jis pradėjo atsidėjęs ją skaityti, kol galų gale įsitikino, kad tik krikščionystėje yra tiesa. Tapęs krikščionimi, Justinas pasidarė uolus Kristaus mokslo platintojas ir gynėjas nuo pagonių užsipuolimų. Yra užsilikę jo knygų, vadinamųjų apologijomis, t. y. tikėjimo apgynimai. Savo raštus Justinas siųsdavo daugiausia ciesoriams. Pagonių filosofo Krescencijaus įskųstas, Justinas buvo suimtas ir, nesutikęs grįžti į pagonystę, buvo žiauriai nukankintas.