Niujorko geležinkelio direkcija samdo detektyvus, kurie slapta stebi darbuotojus, kad šie būtų stropūs. Geležinkelietis, melavęs apie šeimos nario mirtį norėdamas atostogų, vėliau pamatė savo nuotrauką linksmoje kompanijoje – detektyvas jį nufotografavo. Tai palyginama su Dievo akimi, kuri mato viską, net slaptas mintis ir darbus. Naujorko geležinkelio direkcija turi daugybę detektyvų, kurie stropiai seka tarnautojų darbus…
Lenkų karalius Boleslovas IV visada nešiojo savo tėvo paveikslą. Prieš imdamasis svarbesnių darbų, jis pabučiuodavo paveikslą ir pasižadėdavo nedaryti nieko, kas pažemintų tėvo vardą. Tai simbolizuoja gyvenimą Dievo akivaizdoje ir siekį Jam įtikti. Lenkų karalius Boleslovas IV († 1173) visada nešiodavo prie savęs tėvo paveikslą, kurs buvo įtaisytas gražiuose auksiniuose rėmeliuose. Kiekvieną kartą, imdamasis kokio…
Šv. Bernardas nuo vaikystės pasižymėjo šventumu. Jo draugai net nedrįsdavo kalbėti ar daryti blogų dalykų jo akivaizdoje. Kai pradėdavo netinkamai elgtis, jie primindavo vienas kitam: „Tyliai, nes čia pat Bernardas!“. Tai iliustruoja Viešpaties akies, matančios visus kelius ir širdies kampus, svarbą. Šv. Bernardas († 1444) dar vaiku būdamas stebino visus savo šventumu. Jo akivaizdoje niekas…
Ištremtas Napoleonas I tapo maldingas ir kalbėjo apie Dievą. Generolui Bertrandui abejojant Dievo buvimu, nes Jo niekas nematė, Napoleonas atsakė, kad lygiai taip nematoma ir jo paties dvasia, apie kurią sprendžiama iš jo darbų. Jis pabrėžė, kad Dievo dvasia dar akivaizdesnė Jo begaliniuose kūriniuose. Napoleonas I, ištremtas į šv. Elenos salą, pasidarė maldingas; jis mielai…
Babilonijoje du seni teisėjai melagingai apkaltino Zuzaną paleistuvyste, kai ji atsisakė nusidėti su jais. Zuzana pasirinko mirtį, bet ne nuodėmę Dievo akivaizdoje. Pranašas Danielius atskleidė teisėjų melą apklausęs juos atskirai, ir Zuzana buvo išgelbėta. Babilonijoje du seni žydų teisėjai, žadinami nevaldomų jausmų, sumanė prievarta įtraukti į nuodėmę turtuolio Joakimo žmoną Zuzaną. Kartą, kai ji buvo…
Berniukas, likęs vienas kambaryje su obuolių krepšiu, susigundė paimti obuolių. Prisiminęs katekizmo tiesą, kad Dievas viską mato, jis atsitraukė. Šeimininkas, pamatęs jo sąžiningumą, leido jam pasiimti obuolių. Vienas tėvas pasiuntė savo sūnelį pas kaimyną kažko jam parnešti. Berniukas įėjo kambarin, kuriame nebuvo jokios gyvos būtybės, ir pamatė skanių obuolių krepšį. Obuoliai vaikiuką taip sugundė, kad…
Mažasis Benediktas Juozapas Labre atsisakė duoti žemuogių savo draugui be dėdės kunigo leidimo. Kai draugas siūlė paimti uogų slapta, Benediktas priminė, kad Dievas viską mato. Šie vaiko žodžiai padarė gilų įspūdį draugui ir išliko jo atmintyje visą gyvenimą. Benediktas – Juozapas Labre, dar vaiku būdamas, gyveno pas savo dėdę kunigą. Vieną vakarą kunigas pasiuntė mažąjį…
Pagonis darbininkas, ponui išėjus, siūlė krikščioniui nedirbti. Krikščionis atsakė, kad jo Viešpats (Dievas) visada jį mato iš dangaus. Tai iliustruoja tikinčio žmogaus sąžiningumą ir atsakomybės jausmą Dievo akivaizdoje. Pas vieną poną darbavosi du darbininku: krikščionis ir pagonis. Ponui prasišalinus, pagonis tarė krikščioniui: „Gerai, kad ponas prasišalino. Dabar galima nedirbti“. Krikščionis jam atsakė: „Mano Viešpats nėra…
Ispanijos karalius Pilypas II paklausė švento vienuolio apie žolelę, saugančią nuo sunkių nuodėmių. Vienuolis atsakė, kad ta „žolelė“ yra gyvenimas Dievo akivaizdoje. Tai pabrėžia nuolatinio Dievo buvimo suvokimo svarbą siekiant šventumo ir vengiant nuodėmės. Ispanijos karalius Pilypas II († 1598) kartą pasišaukė vieną šventą vienuolį ir jam tarė: „Šventasis vyre! Aš girdėjau, jog tu žinai…
Senovės legenda pasakoja apie pamaldų, bet slapta sunkiai nusidėjusį ir nuodėmę slepiantį žmogų. Sutikęs paslaptingą keleivį ir bandydamas jam ištrinkti galvą, jis pamatė spindinčią akį, kuri matė jo nuodėmę. Žmogus suprato, kad tai Dievo akis, ir išpažino savo nuodėmę. Senovės legenda pasakoja apie tokį žmogų, kurs iš pažiūros atrodė švenčiausias, o iš tikro buvo užkietėjęs…