Margarita iš Kortonos, praradusi mylimąjį, kuris ją vedė į blogį, sekė jo ištikimu šuneliu ir rado jo lavoną. Šis siaubingas reginys privertė ją atgailauti. Supratusi, ką mylėjo labiau už Dievą, ji apsišarvojo atgaila, viešai prašė atleidimo už sukeltą papiktinimą, tapdama atgailautoja. Margarita iš Kortonos jaunystėje prarado savo mylimąjį, kuris ją vedė į pikta. Tiktai mažas…
Šv. Pranciškus Borgija buvo pasiųstas apžiūrėti karalienės Izabelės lavono. Atidaręs karstą ir pamatęs puvėsių krūvą vietoj garsios karalienės, jis suvokė žemiškos grožybės ir turtų laikinumą. Šis reginys paskatino jį atsisakyti pasaulio ir įstoti į vienuolyną, kur jis tapo šventuoju. Šv. Pranciškus Borgija buvo pasiųstas iš Toledo į Grenadą pažiūrėti karalienės Izabelės, karaliaus Karolio V žmonos,…
Egipto ir Sirijos valdovas Saladinas, prieš mirtį, įsakė viešai parodyti audeklą, skirtą jo kūnui, taip pabrėždamas, kad iš visų savo turtų su savimi pasiims tik paprastą paklodę. Antroji dalis mini palaimintąjį vyskupą Anciną, kuris laikė kaukuolę su užrašu "Aš buvau koks ir tu; tu būsi koks ir aš", ir prancūzų kunigaikštienės mirties žodžius, iliustruojančius mirtingumą…
Neteisingai nuteistas mirti anglų karalienės ministras stojo į egzekucijos vietą visiškai ramus. Gydytojo paklaustas apie jo ramybę, jis paprašė perduoti karalienei, kad taip mirti gali tik tas, kuris miršta nekaltas, pabrėždamas savo nekaltumą net mirties akivaizdoje. Anglų karalienė Viktorija neteisingai nuteisė savo ministerį mirti. Nuteistasis ramiai prisirengė ir stojo žudymo vieton. Čia pat esąs gydytojas…
Sevilijoje esančio bokšto laikrodis visada vėluoja 10 minučių. Tai krikščioniško gailestingumo aktas nuteistiesiems mirti aikštėje – atsukus laikrodį, jiems būdavo suteikiama papildomų 10 minučių atgailai ar malonės sulaukimui, pabrėžiant laiko svarbą prieš mirtį. Sevilijos mieste (Ispanijoje) prie aikštės, vadinamos Audiencija, yra senas aukštas bokštas su dideliu laikrodžiu. Laikrodžio didžioji ypatybė ta, kad jis visada vėluoja…
Mirties patale gulintis palaimintasis Beda, nors ir labai silpnas, uoliai tęsė šv. Jono evangelijos vertimą. Nepaisant mokinio abejonių, jis skubėjo diktuoti, norėdamas pabaigti darbą iki mirties. Kai darbas buvo baigtas, jis padėkojo Dievui ir mirė tariant Švč. Trejybės vardą. Kronikoje parašyta, kad 735 metais, antradienį prieš Kristaus į Dangų įžengimo šventę, liga, kuri pal. Bedą…
Šv. Stanislovas Kostka, žaisdamas su vienuoliais ir paklaustas, ką darytų, jei už valandos reikėtų stoti prieš Dievo teismą, ramiai atsakė, kad toliau žaistų. Tai iliustruoja jo šventumą ir pasiruošimą mirčiai, kadangi jis nuolat gyvendavo Dievo malonėje. Šv. Stanislovas Kostka kartą nuliekamu laiku žaidė sode su kitais draugais vienuoliais. Tuo tarpu vienas iš draugų kaip tik…
Popiežius Inocentas IX laikė kambaryje karstą su savo atvaizdu prie jo klūpančiu Popiežiumi. Spręsdamas svarbius klausimus, jis atidarydavo dėžę ir sakydavo sau: "Elkis taip, kaip tu elgtumeisi gulėdamas karste", taip primindamas sau apie mirtį, kad išvengtų žmogiškos silpnybės ir liktų teisingumo kelyje. Popiežius Inocentas IX († 1591) kartą nusivedė jėzuitų generolą Akvavivą į savo kambarį,…
Klebonas, matydamas nedorai gyvenančius, bet laimingos mirties besitikinčius parapijiečius, per turgų pamokė juos, prašydamas arklo "su arklio galva ir avinėlio uodega". Paaiškinęs, kad mirtis yra gyvenimo pjūtis ar kelionės pabaiga, jis pabrėžė, kad negalima visą gyvenimą tarnauti blogiui ir tikėtis patekti į dangų, paveikdamas daugelį pasitaisyti. Vienam uoliam klebonui skaudėjo širdis, kad jo parapijoje daug…
Garsus pamokslininkas Senjeris Pelenų dieną priminė klausytojams seniai žinomą, bet kasdienybėje pamirštamą tiesą – visi mirs. Jo stebėjimasis žmonių reakcija pabrėžė, kad jų gyvenimas neatrodo besivadovaujantis šia tiesa, taip raginant atsiminti mirtį ("Memento mori!"). Įžymusis pamokslininkas Senjeris (Segneri) kartą Pelenų dieną taip pradėjo savo kalbą: „Atėjau jums, brangūs klausytojai, pranešti labai liūdną naujieną.“ Žmonės dėmesį…