Pasakojimai

12 mažųjų didvyrių

Arijonų persekiojimo metu Kartaginoje 12 berniukų buvo suimti ir žiauriai kankinami, siekiant priversti atsižadėti katalikybės. Nepaisant kančių, šie mažieji herojai nepalaužiamai laikėsi savo tikėjimo, o jų drąsa sustabdė net budelius. Penktame šimtmetyje šiaurės Afrikoje, Kartaginos mieste, arijonų vandalų vyriausybės agentai, be daugelio kitų katalikų, suėmė ir 12 berniukų, kurie per pamaldas bažnyčioje giedojo šventas giesmes….

Kryžiaus paslaptis

Šv. Andriejus, skelbdamas Evangeliją, aiškino kryžiaus paslaptį – Kristaus savanorišką mirtį iš meilės žmonėms. Atsisakęs aukoti stabams ir liudydamas apie nekalčiausio Avinėlio auką, jis buvo nubaustas ir nukryžiuotas. V. Jėzui atsikėlus iš numirusių, šv. Andriejus skelbė Evangeliją Skitijoj, slavų tautos gyvenamoj, dabartinėj Pietų Rusijoj. Paskui, išvaikščiojęs Epyrą ir Trakiją ir daug sielų pas Kristų atvedęs,…

Ar jau pradėt kovą?

Jaunas krikščionis Arkadijus per Diokleciano persekiojimą drąsiai stojo prieš vietininką, nebijodamas kankinimų. Šypsodamasis jis klausė, ar jau laikas pradėti kovą, parodydamas nepaprastą tikėjimo stiprybę iki pat mirties. Viešpataujant ciesoriui Dioklecianui, gyveno Cezarėjoje jaunas šaunus jaunikaitis, vardu Arkadijus. Buvo jis uolus krikščionis. Kaip tik ciesorius išleido smarkų įsakymą žudyti krikščionis, Arkadijus pasitraukė į tyrus. Ten, pasninkaudamas,…

Kryžius nugalėjo

Diokleciano persekiojimas siekė visiškai sunaikinti krikščionybę, tačiau po dešimties metų, nepaisant paminklo apie jos sunaikinimą, Konstantinas Didysis suteikė krikščionims laisvę, įrodydamas, kad Kryžius triumfavo. Blogiausi laikai pirmiesiems krikščionims buvo prie ciesoriaus Diokleciano. Tada buvo tokie baisūs persekiojimai, kad krikščionys net pradėjo naują erą nuo 303 m. Ciesorius tais metais išleido tokius įstatymus, kurie turėjo visai…

„Ne, tai ąsotis.“

Įkalinta šv. Perpetua atmetė tėvo maldavimus išsižadėti Kristaus, naudodama ąsočio pavyzdį parodyti, kad negali paneigti esanti krikščionė. Ji liko ištikima savo tikėjimui ir mirė kankine. Šv. Perpetuą dėl Kristaus mokslo išpažinimo įkiša į kalėjimą. Ateina jos žilagalvis tėvas ir maldauja išsižadėti Kristaus ir nepalikti našlaičiu savo kūdikio. Ji taria: „Mano tėve, kas čia stovi ant…

Viena prieš 50

Šv. Kotryna Aleksandrietė drąsiai pasipriešino imperatoriaus stabmeldystės įsakymui ir nuginčijo 50 mokytų vyrų, įrodydama krikščionių tikėjimo tiesą. Jos ištvermė ir liudijimas atvedė daugelį prie Kristaus, o galiausiai ji pati mirė kankine. Romos ciesorius Maksiminas, atvažiavęs į Aleksandrijos miestą, įsakė visiems miesto gyventojams paskirtą dieną aukoti dievaičiams. Tuo laiku gyveno Aleksandrijoje šventa mergelė Kotryna. Išgirdusi apie…

„Dievnešys.“

Šv. Ignacas Antiochietis, vadinamas „Dievnešiu“ dėl Jėzaus širdyje, drąsiai liudijo Kristų imperatoriui Trajanui ir atsisakė aukoti stabams. Jis buvo pasmerktas būti sudraskytas liūtų, šią mirtį priėmęs su džiaugsmu dėl Kristaus. Šv. Ignacas, Antiochijos vyskupas, buvęs tas kūdikis, kurį Jėzus pastatęs prieš apaštalus, besiginčijančius, kuris jų bus aukštesnis dangaus karalystėje. „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip kūdikiai,…

Gaisras — įkvėpimo šaltinis

Imperatorius Neronas padegė Romą ir apkaltino krikščionis, pradėdamas žiaurų persekiojimą, kuriame tūkstančiai krikščionių, įskaitant šv. Petrą ir šv. Paulių, patyrė nežmoniškas kančias ir mirtį. Tačiau galiausiai pats Neronas mirė negarbingai, o krikščionybė triumfavo. Neronas pirmasis pradėjo persekioti pirmuosius krikščionis. Jis liepė padegti Romą iš keturių pusių, kad vietoje sudegusios Romos galėtų pastatyti naują Neropolį. Tada…

Pasiaukojimo ribos

Jaunas kataliku tapęs darbininkas Augustas Bodinas buvo išvarytas iš namų tėvo, neapkenčiančio jo tikėjimo. Gatvėje, skaitydamas knygą „Kristaus Sekimas“, jis perskaitė, kad nepasiekė pasiaukojimo ribų, kol neišliejo kraujo dėl Kristaus, ir tai jį sustiprino bei paskatino ieškoti Komunijos. Vienas jaunuolis darbininkas (prancūzas Augustas Bodinas) priėmė katalikų tikybą ir kaip tik dėl to užsitraukė savo tėvo…

Okeanas, mano tėvas

Pasak dramos, vaidila savo užburiantį balsą ir žvilgsnį priskyrė „Okeanui, mano tėvui“, aiškindamas, kad ilgas buvimas prie jūros ir apmąstymai suteikė jo kalbai ypatingos galios. Tai simbolizuoja, kad apaštalavimo sėkmės šaltinis yra gilus vidinis ryšys su Dievu, tobulybių vandenynu. Vienoje dramoje įeina į sceną vienas vaidila ir uždainuoja. Jo balsas taip visus sužavi, kad, viską…