Pasakojimai

„Didžiausia mano gyvenimo garbė.“

Įsigalėjus Prancūzijoje masonams, katalikus imta visaip persekioti. Tarp kitų žiaurumų buvo įsakyta pašalinti iš visų mokyklų kryžius. Šitam įsakymui pasipriešino Savinji miesto galva (burmistras). Dėl to prezidentas Faljeras jį atstatė nuo vietos. Drąsusis burmistras tada pareiškė: „Mano atstatymas nuo vietos yra didžiausia mano gyvenimo garbė. Atstatymo dekretą aš liepsiu įdėti į gražius rėmelius ir iš…

Garbinga karių mirtis

Senais laikais Valė kantone virė didelė tikybinė kova, kurioje svarbų vaidmenį suvaidino kariuomenė. Buvo pasiryžta krikščionybę išnaikinti kardu. Tam žygiui pasipriešino ištisa kariuomenės brigada, ir viena jos dalis, dviejų karininkų vadovaujama, pabėgo. Jie atvyko į Zoloturną. Vietinės įgulos viršininkas pareikalavo, kad toji kariuomenės dalis išsižadėtų savo tikybos ir priimtų valstybinę. Nepasiekęs tikslo gerumu, panaudojo jėgą,…

„Spręskite patys.“

Anglijos karalius Henrikas II norėjo valdyti ir valstybę ir Bažnyčią. Jo kancleris ir Kenterberio arkivyskupas šv. Tomas Beketas tam priešinosi, todėl buvo karaliaus nekenčiamas ir persekiojamas. Kada karalius davė kareiviams įsakymą suimti arkivyskupą, jis apsivilko civiliškais rūbais ir išjojo į mišką. Čia netikėtai susitiko kareivius, kurie jį paklausė: „Ar kartais tamsta ne arkivyskupas?!“ Šventasis nusišypsojo…

Du galiūnu

Aštuntame šimtmetyje po Kristaus longobardų karalius Liutprandas užėmė dalį Italijos ir pagrobė keturis Romos valstybei priklausančius miestus. Popiežiumi tada buvo šv. Zacharijas. Nenorėdamas lieti kraujo, jis nekvietė į pagalbą frankų, bet nuvyko pas karalių Liutprandą ir savo žodžiais jį taip įtikino, jog tasai tuojau atidavė pagrobtuosius miestus ir sugrąžino laisvę visiems belaisviams. Kai šv. Zacharijas…

Vysk. Ambraziejus ir ciesorius Teodozijus

Šv. Ambrozijui Milane esant vyskupu, Rytų šalies ciesorius Teodosijus, neklausydamas jo įspėjimų, sugriovė visą Tesalonikų miestą ir jo gyventojus išžudė už tai, kad kažinkas iš būrio per sumaištis užmušė jo vietininką. Ambrozijus papeikė Teodosijų, ragino daryti atgailą ir atskyrė jį nuo Bažnyčios. Bet Teodosijus nepaklausė ir norėjo įeiti į bažnyčią ; tada Ambrozijus atsistojo prieš…

„Dievo reikia labiau klausyti, kaip žmonių.“

Senuose krikščionių raštuose pasakojama, kad pirmaisiais krikščionybės amžiais vieną Romos kariuomenės legioną, mūsiškai pulką, sudarė vieni krikščionys (per 6000 žmonių). Iškilus karui, ciesorius įsakęs visai kariuomenei, išeinančiai į mūšius, pasimelsti pagonių dievams ir jiems paaukoti savo žygį. Tada krikščionių karių vadas Mauricijus nuėjęs pas ciesorių ir taręs: „Ciesoriau! Mes esame krikščionys ir norime krikščionimis būti….

Ištikimi Kristaus tarnai

Karaliaus Konstantino Didžiojo tėvas, Konstancijus Chloras, kartą (apie 300 m.) norėjo išmėginti savo dvaro, Tryro mieste, tarnautojus. Jis pasišaukė dvaro žmones ir įsakė jiems aukoti pagonių dievams. Kas neaukosiąs, tas būsiąs atleistas iš tarnystės, grasino karalius. Dauguma tarnautojų nėjo aukoti dievams. Tik vienas išsižadėjo krikščionybės, nes tarėsi tuo būdu įgysiąs savo pono malonę. Deja, skaudžiai…

Šventvagiška ranka

Vienas elgeta paprašė šv. Pauliaus, Nolės vyskupo, išmaldos. Su vyskupu buvęs prelatas pastebėjo, kad viena elgetos ranka nudžiuvusi, ir paklausė – dėl kokios priežasties. „Aš esu našlės sūnus“, atsakė su prislėgta nuotaika elgeta. „Iš pat jaunystės aš pradėjau neklausyti savo motinos ir pamažu iššvaisčiau visus jos turtus. Kai ji atsisakė atiduoti man paskutinį pinigėlį, aš…

Netikinti motina ir sūnus

Voirono klebonas (netoli Grenoblio, Prancūzijoje) 1890 m . tarė vienai motinai: „Siuntinėk savo sūnų ir į tikybos pamokas, nes kitaip jis negalės priimti Pirmosios Komunijos“. Ta akiplėšiškai atsakė: „Mano sūnui nereikia nei tikybos pamokų, nei Pirmosios Komunijos. Žiūrėk, kokie ąžuolai miške, bet jie auga be jokios religijos“. Geraširdis klebonas ramiai atsiliepė: „Taip, mano miela, ir…

Vaikas vilkams išmestas

1908/9 m. žiemą Astrachanės gubernijoje (Rusijoje) vilkai ėmė rodytis tiesiog vilkstinėmis ir užpuldinėdavo net žmones. Iki pat vėlyvo pavasario gyventojai bijojo atsitolinti nuo namų. 1909 m . balandžio 12 d . vienas ūkininkas su žmona ir mažu vaiku iškeliavo į netolimą kaimą. Nebetoli to kaimo juos užpuolė vilkai. Neturėdamas ginklo, ūkininkas gynėsi lazda. Nusilpęs išmetė…