Dievo tarnas Jonas B. Štiogeris dirbo sunkiai visą gyvenimą, net ir senatvėje, kai kojos nebelaikė, jis eidavo į darbą klūpčias. Jis stengėsi gyventi taip, lyg amžinai gyventų žemėje, ir melstis, lyg tuojau mirtų. 1883 metais mirė garbingas Dievo tarnas Jonas B. Štiogeris, vienuolis redemptoristas. Jis buvo nusistatęs, kad žmogus turi taip dirbti, lyg jis amžinai…
Protestantų šeima, pasamdžiusi katalikę tarnaitę, pamatė jos ištikimybę ligos ir finansinių sunkumų metu. Tarnaitė pakvietė juos į katalikų bažnyčią, kur pamokslas juos paveikė ir jie atsivertė. Vienas jaunas turtingas hamburgietis protestantas su savo žmona susilaukė pirmojo vaikelio, kuriam auklėti pasamdė protestantę auklę. Bet ši žiauriai ir nesąžiningai elgėsi su kūdikiu; už tai ją išvarė. Viena…
Šv. Zita, tarnaudama tarp nedorų bendratarnių, savo doru ir sąžiningu elgesiu juos papiktino, bet vėliau paveikė jų širdis ir jie pradėjo sekti jos pavyzdžiu. Taip pat pasakojama apie neturtingą skulptorių, kuris paaukojo savo gyvybę, kad išgelbėtų molio statulą nuo sušalimo. Šv. Zita tarnavo pas vieną turtingą šeimininką, kuris turėjo daug tarnų ir tarnaičių, doriškai gerokai…
Senoje bažnyčioje kabo paveikslas, vaizduojantis skirtingus visuomenės luomus ir jų pareigas. Galiausiai pavaizduotas velnias sako, kad nusitemps visus į pragarą, jei jie gerai neatliks savo pareigų. Vienoje senoje bažnyčioje kabo paveikslas, vaizduojąs visus gyvenimo luomus. Ten stovi puikiuose drabužiuose popiežius, po kurio kojomis parašyta: „Aš jus visus mokau!“ Toliau stovi karalius su karūna ir skeptru,…
Airė katalikė tarnaitė, nepaisant sunkumų ir pasityčiojimų iš tikėjimo, ištikimai slaugė sergančius protestantų šeimininkų vaikus ir padėjo jiems praradus turtus. Jos pavyzdys paskatino šeimininkus atsiversti. Kartą Niujorko laikraščiuose buvo paskelbta: „Ieškoma tarnaitė, tik ne katalikė…“ Perskaičiusi tą skelbimą viena airė katalikė, nuėjo pas pasiskelbusią šeimininkę ir prašė priimti į tarnystę. „Mano tikėjimas nekliudo gerai atlikti…
Anglų mokslininko Karlailio žmona kepė duoną visą naktį, suprasdama, kad net ir menki darbai reikalauja atsidavimo. Graikai reikalavo iš aktorių nepriekaištingo pasirodymo ir bausdavo už klaidas net tremtimi. Kartą didelio anglų mokslininko Karlailio žmona, norėdama iškepti vyrui geros duonos, visą naktį sėdėjo prie pečiaus, bet galop, netekusi kantrybės, sušuko: „O kad aš daugiau užsiimčiau tokiais…
Pirklys priėmė į darbą jauną vaikiną, kuris parodė tvarkingumą, mandagumą, pastabumą, rūpestingumą ir kuklumą. Šios savybės buvo jo geriausia rekomendacija. Taip pat paminėti Vašingtono ir Nelsono pavyzdžiai, pabrėžiantys punktualumą ir pareigingumą. Vienam pirkliui reikėjo jauno vaikino. Nepaisydamas, kad kokia penkiolika siūlėsi į tą vietą, staiga jis priėmė vieną, nieku, rodos, nepasižymintį jaunuolį. „Kodėl tu šitą…
Keliauninkas, skųsdamasis savo kryžiaus sunkumu, sapnavo, kad Jėzus leido jam pasirinkti kitą kryžių. Urve, pilname kryžių, jis nerado lengvesnio ir suprato, kad jo kryžius, kurio norėjo atsikratyti, buvo jam skirtas ir tinkamiausias. Duobėtu keliu, kai spirginte spirgino saulės spinduliai, ėjo vienas keleivis, nešdamas savo gyvenimo kryžių. Atėjo vakaras. Jisai nuilsęs sustojo ir ėmė mąstyti: „Ai,…
Daugelis didžių kūrėjų, tokių kaip Dantė, Šileris, Mocartas, Bethovenas, pasiekė savo kūrinių aukštumų, nepaisant sunkumų ir negandų. Tai pabrėžia pasiryžimo ir kovos svarbą. Šv. Tomas Akvinietis, paklaustas, kaip pasiekti išganymą, atsakė: „Norėk gauti!“. Viršuje vienos viduramžių pilies vartų stovėjo užrašas: „Decrevi – nutariau.“ — Kas kovoja, tas stiprėja. Dantė savo „Dieviškąją Komediją“ parašė, būdamas ištremtas…
Sesuo Gracija, nepaisydama milijoninio palikimo sąlygos palikti vienuolyną, liko ištikima savo pašaukimui. Karolis IX, paklaustas apie laimingiausią žmogų, atsakė, kad tai Dievas, o po jo – dorasis. Žymus Niujorko pramonininkas Minfordas mirdamas paliko 4 milijonų vertės turtą. Testamente parašė, kad ketvirtąją turtų dalį skiriąs dukteriai Gracijai su ta sąlyga, jeigu ji išstosianti iš dominikonių vienuolyno,…