Mieli tikintieji, šio trečiojo gavėnios sekmadienio pirmajame skaitinyje mes išgirstame dešimtį Dievo įsakymų. Juos išklausius gali kilti klausimas, ar jie mus saisto? Ar jie nėra pasenę? Gal šie įsakymai varžo žmogaus laisvę? Katalikų Bažnyčios katekizme skaitome, jog žodis „dekalogas“ reiškia „dešimt žodžių“. Tuos „dešimt žodžių“ Dievas apreiškė savo tautai ant šventojo kalno. Tai ypatingos reikšmės…
Kaip teigia šiandienos Mišių pradžios malda, Dievas labiausiai parodo savo visagalybę pasigailėdamas ir atleisdamas. Kartais mes klaidingai žvelgiame į Dievo visagalybę, įsivaizduodami ją kaip beasmenę, tironišką jėgą, kuri galėtų tik apriboti ir slėgti žmogaus laisvę. O yra priešingai, Viešpaties visagalybė, susitapatinusi su dieviškąja prigimtimi, egzistuoja ir veikia vienybėje su Dievo išmintimi ir meile, stipriai ir…
Pasiklausius šios dienos perikopės, nekyla kitų minčių kaip tik apie dėkingumą. „Kur dar devyni?” Jėzus peikia tų devynių iš dešimties pasveikusių nedėkingumą ir pagiria vienintelį samarietį, žydų laikomą eretiku, kuris grįžo padėkoti. Be abejonės, gydydamas ligonius, Jėzus nepaisė konfesinių skirtumų. Ir mūsų diakonija neturėtų to daryti. Dėkingumas yra pirmoji, visų bendrai pripažįstama dorybė, kuria beveik…
Šiandienos iškilmė skirta Eucharistijai, kuri yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo „versmė ir viršūnė“. Eucharistija lydi mus gyvenimo kelionėje, ji vienija ir maitina Dievo tautą. Liturginiai skaitiniai mums atskleidžia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangiškąjį maistą ir auką. Jėzus laimina mus pačiu savo buvimu. Jis yra gyvybės Duona, Aukotojas ir Auka. Apie Pradžios knygoje minimą Melchizedeką žinome nedaug –…
Vienas iš pirmųjų veiksmų, kuriuos Jėzus atlieka po mokinių pašaukimo, yra piktosios dvasios išvarymas iš žmogaus Kafarnaumo sinagogoje. Žvelgdami į Evangelijos visumą, matome, kad Jėzus darė aiškų skirtumą tarp apsėdimo ir ligos. Tad būtų neišmintinga manyti, jog Jėzus vadovavosi tuometiniam mąstymui būdingu klaidingu tikėjimu demonų egzistavimu. Jėzaus laikysena tuometinio judaizmo atžvilgiu buvo gana lanksti. Jis…
Demostenas, nepaisant mikčiojimo ir kitų kliūčių, pasiryžo tapti kalbėtoju. Sunkiai ir atkakliai dirbdamas, jis pasiekė savo tikslą ir tapo žymiu oratoriumi. Būdamas tik septynerių metų, Demostenas neteko tėvo. Globėjai išeikvojo visą jo palikimą ir už tai atsidūrė teisme. Išgirdęs savo gynėjo kalbą ir pamatęs, kaip sužavėta minia lydėjo kalbėtoją į namus, jaunutis Demostenas pasiryžo ir…
Šiandien liturgija kalba apie Dievo kantrybę. Jis visada laukia ir tikisi žmogaus atsivertimo. Sėjėjas, sėjąs gerą sėklą, yra pats Jėzus Kristus. Kiek jis vargo turėjo pakelti bepurendamas tą savo dirvą! O dirva yra pasaulis, t. y. pirmiausia žydų tauta, o paskui ir visa žmonija. Tos dirvos įdirbti ir yra atėjęs Kristus, kad iš jos surinktų…
Perskaičius šio sekmadienio Evangeliją, savaime peršasi homilijos tema – tai nedėkingumas. Tokią didžią malonę patyrė raupsuotieji, bet tik vienas atėjo padėkoti! Šio dėkingo ligonio elgesys verčia mus pažvelgti į save ir atsakyti: ar esame dėkingi Dievui ir žmonėms už visa, ką gero esame patyrę? Deja, šaltas nedėkingumas bujoja daugelio žmonių širdyse. Didžiuojamės savo talentais, išvaizda,…
Niujorko geležinkelio direkcija samdo detektyvus, kurie slapta stebi darbuotojus, kad šie būtų stropūs. Geležinkelietis, melavęs apie šeimos nario mirtį norėdamas atostogų, vėliau pamatė savo nuotrauką linksmoje kompanijoje – detektyvas jį nufotografavo. Tai palyginama su Dievo akimi, kuri mato viską, net slaptas mintis ir darbus. Naujorko geležinkelio direkcija turi daugybę detektyvų, kurie stropiai seka tarnautojų darbus…
Rūpestis silpnaisiais parodo tikrą pareigos jausmą.
Indijos karalius, turėjęs milžinišką knygyną, liepė sutrumpinti knygas, kol galiausiai liko tik pagrindinės mintys. Krikščionis tarnas jam pateikė katalikų katekizmą kaip sutrauktą išminties mokslą. Tai pabrėžia katekizmo vertę kaip esminių tiesų rinkinį. Vienas Indijos karalius, vardu Tapsetinas, turėjo milžinišką knygyną, kuriam pergabenti į naują vietą reikėdavo apie šimtą kupranugarių. Karaliui nusibodo knygas tampyti ir įsakė…
Pasakojimas apie Leoną Diuponą Prancūzijoje, kuris, nepaisant bedievybės aplinkoje, drąsiai išpažino tikėjimą. Jis kasdien eidavo į Mišias, dalyvaudavo viešose procesijose, pasninkaudavo viešose valgyklose, drąsiai gynė tikėjimą. Jis buvo uolus Komunijos platintojas ir Jėzaus Veido garbintojas, pasižymėjo nusižeminimu. Po mirties jis buvo vadinamas šventuoju. Pasakojimas iliustruoja drąsų apaštalavimą ir doro gyvenimo pavyzdį. Leonas Diuponas gyveno tais…