Krikščioniška šeima – gyva prakartėlė

Kristaus gimimas yra šeimos šventė. Susitikimas šeimos židinyje, apsikeitimas palinkėjimais ir dovanomis pabrėžia abipusės bičiulystės siekimą. Kalėdų dienos – ypatingas laikas pagalvoti apie savo šeimos gyvenimą. Šiandien, vos prabėgus kelioms dienoms po Kristaus Gimimo, švenčiame Šventosios Šeimos šventę, vieną iš pačių gražiausių metų švenčių. Šia švente Bažnyčia nori iškelti šeimos svarbą.

Krikščioniška šeima yra gyva prakartėlė. Bažnyčia greitai po Kristaus Gimimo iškilmių mums padovanoja labai brangią dovaną – Šv. Šeimos šventę, ją 1892 m. įsteigė popiežius Leonas XIII. Jo apaštališkajame laiške skaitome: „…Dievas taip nusprendė, kad išganymo darbas pasaulyje prasidėtų Dievo įsteigtoje šeimoje. Jis norėjo, kad visi žmonės turėtų šeimos židinį, bendro sugyvenimo ir visų dorybių bei šventumo tobulą pavyzdį. Šventąjį Juozapą tėvai turi kaip puikų tėvo ir globėjo pavyzdį; Motiną Mariją – kaip tobulą meilės, drausmės, paklusnumo ir ištikimybės pavyzdį. Vaikai turi Jėzaus, kuris buvo klusnus, pavyzdį…“ Popiežius Jonas XXIII susirūpinęs klausė: „Jeigu šeimoje nėra taikos, vienybės ir santarvės, kaip gali tada būti taika ir vienybė visuomenėje?“ Marija priekaištavo mažajam Jėzui sakydama: „Štai Juozapas ir aš su sielvartu ieškome tavęs” (Lk 2, 48). Šiuose žodžiuose yra paslėpta viena labai svarbi vaikų auklėjimo formulė – tėvas ir motina turi abu kartu auklėti savo vaikus. Kur nėra vieningumo, ten ne auklėjimas, o tik vaikų charakterių gadinimas. Jėzus moko: „Jei namai suskilę, tie namai neišlieka“ (Mk 3, 25). Vaikas turi jausti ir matyti vieningą tėvų valią. Šv. Lukas šiandien apie Jėzų sako: „Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus“ (Lk 2, 51). Ši trumpa pastaba, nurodanti Nazaretą ir pabrėžianti Išganytojo klusnumą savo Motinai ir įstatyminiam tėvui, mums gali netikėtai daug ką pasakyti. Kiekviena šeima išgyvena džiaugsmo, taikos, ramybės ir kartu nerimo, kančios, išbandymų akimirkų. Gyvenimo įvykiai kiekvienai šeimai pateikia įvairių pavojingų iššūkių, kuriems nugalėti reikia pasiaukojimo, gebėjimo pamiršti save pačius. Tikėjimas ir meilė padeda įveikti visas kliūtis ir nesusipratimus. Todėl šeima turi ypač saugoti tiek tarpusavio meilę, tiek ir tikėjimo dorybę. Prancūzų rašytoja Fransuaza Sagan sako: „Visos santuokos sėkmingos. Sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas.“ Šeima nugali sunkumus, jeigu stato savo ateitį kaip meilės ir gyvybės civilizaciją ant tikėjimo, pasitikėjimo ir meilės pamatų. Šeima kuria naują meilės civilizaciją tuomet, kai ji rūpinasi meilės dvasia kasdieniame gyvenime, kurdama gėrį, nugalėdama blogį, neapykantą ir kietaširdiškumą; kai puoselėja tarp šeimos narių tiesos dvasią, tarpusavio pagarbą, abipusį supratimą ir evangeliškąjį atleidimą; kai ugdo aukos dvasią, kuri leidžia būti pasiruošusiems pasiaukoti ir dėl šeimos gerovės daug ko atsisakyti.

Rašytojas M. Meschleris, parašęs knygą apie Kristaus gyvenimą, mums primena: „Niekas geriau nežino šeimos svarbos, kaip Viešpats. Iš šeimos kyla Jo šventieji ir persekiotojai bei Bažnyčios naikintojai, iš šeimos išauga geradariai ir žmonių visuomenės gadintojai. Todėl Kristus taip ilgai gyveno šeimoje. Iš Dieviškojo Kūdikėlio sruveno meilės srovė. Ji persunkė ir suvienijo laimingus tėvus, ir tūkstančiais būdų ta meilė vėl grįžo Jėzui. Nazareto nameliuose viešpataujanti dvasia buvo meilė.“

Tegul Nazareto šeima bus jūsų šeimai šaltinis, iš kurio semsitės pagalbos ir išminties, kaip mylėti vieni kitus, aukotis dėl kitų, auklėti vaikus bendradarbiaujant su mūsų Viešpačiu Kūrėju. Suvokite sutuoktinių ir tėvų pašaukimo didingumą ir didžias šeimos vertybes. Kokia šeima, tokia ir visuomenė; koks gyvenimas šeimoje, toks žmonijos ir Bažnyčios gyvenimas. Nuo to, kokios bus šeimos, priklauso, ar mūsų visuomenė dvasiškai augs, ar skurs, apimta nusikalstamumo, skyrybų ir demoralizacijos. Štai kodėl yra taip svarbu suprasti šeimos vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje. Štai kodėl taip svarbu padėti šeimai, idant ji gerai įvykdytų savo uždavinius. Šeimų rankoje yra žmonijos likimas, nes jos iš gyvųjų akmenų, šeimos narių, stato tautas, valstybes ir Bažnyčią.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2015-11.pdf