5, 38 Akis už akį: Jėzus draudžia piktnaudžiauti Mozės civiline teise, siekiant pateisinti asmeninį kerštą. Išėjimo 21, 24 buvo skirta apriboti kerštą; tai niekada nebuvo raginimas bausti už asmens sužalojimus ar keršyti už patirtą žalą (plg. Kun 24, 20; Įst 19, 21). Bausmė turėjo atitikti nusikaltimą, bet neviršyti jo. Jėzus pašalina tokią keršto politiką iš asmeninio gyvenimo (plg. Rom 12, 17).

5, 41 jei kas verstų jus: Romos kareiviai Naujojo Testamento Palestinoje pasiliko teisę verbuoti ir priversti žydus laikinai tarnauti. Simonas iš Kirėnės pagal šį paprotį buvo priverstas nešti Jėzaus kryžių 27, 32. Jėzus ragina būti dosniems ir negailėti patarnauti netgi daugiau nei reikalauja pareiga.

5, 43 mylėk savo artimą: nuoroda į Kun 19, 18. Jėzus laiko tai vienu iš dviejų didžiųjų Mozės įstatymo įsakymų (22, 39). Tačiau, skirtingai nuo Jėzaus, kai kurie žydai laikėsi siauros „artimo” sąvokos ir ją apribojo tik savo tautiečiais izraelitais (plg. Lk 10, 29–37) (KBK 1933).

Nekęsk priešo: tikriausiai nuoroda į Izraelio karo įstatymus, išdėstytus Įst 20. Kadangi kanaaniečiai garbino netikrus dievus, jie buvo Dievo priešai. Taigi Mozė paragino Izraelį juos išnaikinti per Jozuę ir teisėjus, kad Izraelis nepasektų jų stabmeldyste (plg. Iš 23, 32–33; Ps 139, 19–22). Šiame kontekste Jėzus prieštarauja žydų paniekai pagonims, kurie toliau gyvena Palestinoje. Jis išplečia artimo sąvoką, įtraukdamas į ją pagonis, netgi jų romėnų persekiotojus. Tėvo nešališkas elgesys su visais žmonėmis yra krikščioniško gailestingumo pavyzdys (5, 45).

5, 48 Būkite tobuli: Jėzus skelbia moralinį teisumą, kuris yra aukštesnis už Senąjį Testamentą – tai gailestingumo standartas. Kaip Izraelis turėjo sekti Dievo pavyzdžiu ir būti „šventas“ (Kun 19:2), taip Jėzus ragina Bažnyčią sekti Dievo tobulu gailestingumu (Lk 6, 36). Tėvas yra geras ir gailestingas tiek geriems, tiek blogiems, todėl jo vaikai turi būti gailestingi net savo priešams (5, 7; Lk 10, 29–37; Jok 2, 13; KBK 1968, 2842).