Čia kalbama apie pirmąjį ir antrąjį Kristaus atėjimą: Dievas nustatė abiejų atėjimų dieną. Tie, kurie elgiasi nedorai, kurie nebijo Dievo rūstybės, ją pajus. Tai neabejotinai taikytina teismo dienai, kai Kristus pasirodys liepsnojančioje ugnyje; kad įvykdytų teismą išdidiesiems ir visiems, kurie elgiasi nedorai. Ir vienu, ir kitu atveju Kristus yra džiuginanti šviesa tiems, kurie Jam ištikimai tarnauja. Sakydami teisumo saulė, turime mintyje Jėzų Kristų. Per Jį tikintieji yra išteisinami ir pašventinami, todėl išvysta šviesą. Jo įtaka nusidėjėlį padaro šventą, džiaugsmingą ir vaisingą. Jis taikytinas Šventosios Dvasios malonėms ir paguodoms, atnešamoms į žmonių sielas. Kristus davė Dvasią tiems, kurie yra Jo, kad ji šviestų jų širdyse ir būtų jiems Guodėja, saulė ir skydas. Ta diena, kuri nedorėliams degs kaip krosnis, teisiesiems bus šviesi kaip rytas; jos jie laukia labiau nei tie, kurie laukia ryto. Kristus atėjo kaip Saulė, kad atneštų ne tik šviesą tamsiam pasauliui, bet ir sveikatą sutrikusiam pasauliui. Sielos praturtės žiniomis ir dvasine stiprybe. Jos auga kaip veršeliai tvarte, o ne kaip lauko gėlė, kuri yra liekna, silpna ir greitai nuvysta. Visi šventųjų laimėjimai yra Dievo pergalių nuopelnas; tai daro ne jie, bet Dievas, kuris tai daro už juos. Štai artėja kita diena, daug baisesnė visiems, darantiems nedorybes, už visas ankstesnes. Tad kokia didelė tikinčiojo laimė, kai jis išeina iš šio pasaulio tamsos ir vargo, kad per amžius džiūgautų Viešpatyje!

Šaltinis: https://biblehub.com/commentaries/malachi/4-1.htm
Versta su Deepl.com ir redaguota.