Tegul neišsigąsta jūsų širdys – atsakęs į šv. Petro klausimą, jis vėl kreipiasi į savo mokinius ir sako jiems, kad jie nesijaudintų dėl to, jog jis juos palieka, ir neprarastų drąsos dėl to, ką jis pasakė apie Petro išsižadėjimą; kad jei jie pasitikės Dievu, jis juos apsaugos; ir kad nors ir kaip su juo elgtųsi, jie turėtų dar tvirčiau juo tikėti, nes jo kančia, mirtis ir prisikėlimas jiems turėtų būti pats tikriausias įrodymas, kad jis yra Mesijas, pasaulio Gelbėtojas.
Jūs tikite Dievą, tikėkite ir mane – Geriausia abu veiksmažodžius skaityti liepiamąja nuosaka: – Pasitikėkite Dievu ir manimi, kaip Tarpininku tarp Dievo ir žmonių, Jn 14, 12-14; ir tikėkitės didžiausios paramos iš Dievo, bet tikėkitės jos per mane. Mokiniai ėmė prarasti bet kokią pasaulietinės karalystės viltį ir dėl to nusivylė: Kristus pažada jiems dvasinį ir dangiškąjį paveldėjimą ir taip pakylėja jų nusiminusias širdis.

Mano Tėvo namuose ir t. t. – Šlovės karalystė.
Daug buveinių – Nors anksčiau sakiau, kad ten, kur aš einu, jūs dabar negalite ateiti, tačiau nemanykite, kad mes amžinai būsime atskirti. Aš einu į tą šlovės būseną, kur yra ne tik aukščiausios vietos man pačiam, bet ir vietos visiems mano mokiniams; – įvairūs šlovės laipsniai, atitinkantys skirtingus mano sekėjų gebėjimus ir pasiekimus.
Mūsų Viešpats čia užsimena apie šventyklą, kuri buvo vadinama Dievo namais ir kurios apylinkėse buvo daugybė patalpų, 1 Kar 6, 5; Ezr 8, 29; Jer 35, 2; Jer 35, 4; Jer 36, 10.
Jei – ne – būčiau jums pasakęs – Jei jūsų vietos Dievo karalystėje nebūtų paruoštos, nebūčiau leidęs jums pasiduoti tuščioms viltims dėl būsimos palaimos.

O jei nueisiu – O kai nueisiu ir paruošiu jums vietą – atidarysiu amžinosios šlovės karalystę jūsų priėmimui ir visų, kurie mirs tikėjime, priėmimui, aš vėl ateisiu po savo prisikėlimo ir suteiksiu jums kuo pilnesnes garantijas dėl šios palaimintosios būklės; savo malone ir savo Dvasios išliejimu sutvirtinsiu jus tikėjime. Daktaras Lightfoot mano, ir tai taip pat labai tikėtina, kad čia yra užuomina į Skaičių knygos 10-o skyriaus 33-ią eilutę: Viešpaties skrynia ėjo pirma jų, kad surastų jiems poilsio vietą.

Ir kur aš einu, jūs žinote – Aš jums tai sakiau taip dažnai ir taip aiškiai, kad jūs tikrai turėjote suprasti, ką sakiau.

Viešpatie, mes nežinome – Tomas, galbūt, manė, kad mūsų Viešpats kalbėjo tik apie tai, kad Jis iškeliauja tam tikru atstumu nuo tos vietos, kurioje tuo metu buvo.

Aš esu Kelias – vedantis pas Tėvą: – Tiesa, kuri moko pažinti Dievą ir nukreipia į kelią: – Gyvenimas, kuris gaivina visus, kurie Jo ieško ir Jam tarnauja, ir kuriuo bus galima amžinai džiaugtis kelio pabaigoje.
Kristus yra Kelias:

1. Savo mokymu, Jn 6, 68.
2. Savo pavyzdžiu, 1 Pt 2, 21.
3. Savo auka, Žyd 9, 8 ir 9.
4. Savo Dvasia, Jn 16, 13.
   Jis yra Tiesa:
5. Priešingai visoms klaidingoms religijoms.
6. Mozės įstatymui, kuris buvo tik būsimųjų gėrybių šešėlis, o ne tiesa ar esmė. Ir
7. Dėl visų Dievo pažadų, 2 Kor 1,20.
   Jis yra Gyvenimas ir malone, ir šlove; gyvenimas, kuris ne tik gelbsti nuo mirties, bet ir ją naikina.
   Niekas neateina pas Tėvą – Jokiu kitu mokslu, jokiais kitais nuopelnais ar užtarimu, išskyrus mano.

Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą – Nes aš ir Tėvas esame viena, Jn 10, 30. Arba, jei būtumėte tinkamai ištyrę Įstatymo ketinimą ir sumanymą, būtumėte įsitikinę, kad jame kalbama apie mane; ir kad visa, ką aš padariau ir įsteigiau, atitiko Tėvo sumanymą ir ketinimą, išreikštą tame Įstatyme.

Parodyk mums Tėvą – Tarsi būtų sakęs: Mes tave matėme ir garbinome, ir mūsų laimė bus visiška, jei parodysi mums Tėvą. Pilypo reikalavimas buvo panašus į Mozės reikalavimą, Iš 33, 18. Jis norėjo pamatyti Dievo šlovę. Petrui, Jokūbui ar Jonui tai būtų buvę nepateisinama, tačiau Pilypas nebuvo matęs Atsimainymo ant kalno. Žydų istorijoje gausu apsireiškimų, kuriuose Dievas pasirodė, ypač kai davė Įstatymą. Kadangi Kristus įvedinėjo naują įstatymą, Pilypas norėjo papildomai pamatyti Dievo apsireiškimą.

Kas yra matęs mane, tas yra matęs Tėvą – Ar gali koks nors kūrinys ištarti šiuos žodžius? Ar jie akivaizdžiai nereiškia, kad Kristus savo mokiniams pareiškė esąs amžinasis Dievas?

Aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje? – Mes iš esmės esame viena; ir tie, kurie mane matė, matė tą, kuris mane siuntė.
Jis daro darbus – Mes esame viena ne tik savo prigimtimi, bet ir veikimu. Darbai, kuriuos aš padariau, liudija begalinį mano prigimties tobulumą. Tokius stebuklus, kokius padariau, galėjo padaryti tik neribota galia.

Darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius – Stebuklai, kuriuos aš padariau, galėjo būti padaryti tik dėl Dievo visagalybės; bet ta visagalybė gali padaryti ir didesnių. Ir tie, kurie tiki mano vardą, dėl mano visagalybės galės daryti didesnius stebuklus už tuos, kuriuos aš padariau anksčiau. Apsimetėlis galėtų suvilioti žmones netikrais stebuklais; bet jis negalėtų padaryti taip, kad jo galia ir gudrumas pereitų visiems jo suviliotiems žmonėms; bet aš jums duosiu šį mano misijos dieviškumo ir mano mokymo tiesos įrodymą.
Galbūt didesni darbai reiškia didžiules minias, kurias apaštalų tarnystė atvedė pas Dievą. Apaštalų dėka Kristaus mokymas pasklido toli ir plačiai, o Kristus savo tarnystę apribojo daugiausia Judėjos apylinkėmis. Neabejotinai didžiausias Dievo malonės stebuklas yra užkietėjusią, nedorą žmogaus širdį atversti iš nuodėmės į šventumą. Tai daugybe kartų darė mokiniai, kurie buvo apdovanoti galia iš aukštybių, skelbdami nuodėmių atleidimą per tikėjimą veikiančia Jo kraujo galia.
Kai kurie taip paaiškina didesnius darbus:

1. Pats Petro šešėlis išgydė ligonius, Apd 5, 15.
2. Ligos buvo išgydytos ir demonai išvaryti, uždėjus ant žmonių nosinaites ir prijuostes, kurios prieš tai lietė Pauliaus kūną, Apd 19, 12.
3. Petro žodžiu Ananijas ir Sapfyra mirė, Apd 5, 5; Apd 5, 9; Apd 5, 10.
4. Pauliaus žodžiu burtininkas Elizmas buvo apakintas, Apd 13, 11.
5. Kristus pamokslavo tik Judėjoje ir tik tos šalies kalba, o apaštalai pamokslavo didžiojoje tuo metu žinomo pasaulio dalyje ir visų šalių kalbomis. Tačiau atkreipkime dėmesį, kad visa tai buvo daroma Kristaus galia; manau, kad dar natūraliau didesnius darbus sieti su didesniu atsivertimų, įvykusių apaštalams tarnaujant, skaičiumi. Priežastis, kurią mūsų Viešpats dėl to nurodo, verta didelio dėmesio: –
   Nes aš einu pas savo Tėvą, – kur būsiu jūsų užtarėjas.