Daug žmonių, kurie pagal pasaulio standartus vadinasi gerais žmonėmis ir laikosi tam tikrų Įstatymo įsakymų, nėra krikščionys. Tokie paprastai giriasi savimi, kaip tai darė fariziejai: Argi ir mes akli? Bet kadangi visa, ką jie daro, jie daro kvailai, nesuvokdami, į ką tai veda, mūsų Viešpats apie juos pasakė: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Kas ne pro vartus įeina į avių gardą, bet įkopia kitu keliu, tas yra vagis ir plėšikas. Tad tegul pagonys, žydai, eretikai sako: „Mes gerai gyvename.” Jei jie įeina ne pro vartus, kas iš to? Geras gyvenimas naudingas tik tuomet, kai veda į amžinąjį gyvenimą. Iš tiesų negalima sakyti, kad gerai gyvena tie, kurie arba aklai nežino, arba sąmoningai niekina gero gyvenimo tikslą. Niekas negali tikėtis amžinojo gyvenimo, kas nepažįsta Kristaus, kuris yra gyvenimas, ir pro tuos vartus neįžengia į kaimenę. Kas nori įeiti į avių kaimenę, tegul įeina pro vartus; tegul skelbia Kristų; tegul ieško Kristaus, o ne savo šlovės. Kristus yra žemos durys, ir tas, kuris įeina pro šias duris, turi būti žemas, jei nori įeiti visa galva. Tas, kuris ne nusižemina, bet išaukština save, kuris nori užlipti per sieną, yra išaukštinamas, kad galėtų nukristi. Tokie vyrai paprastai stengiasi įtikinti kitus, kad jie gali gerai gyventi, bet nebūti krikščionimis. Taigi jie įkopia kitais keliais, kad galėtų plėšikauti ir žudyti. Jie yra vagys, nes savo nuosavybe vadina tai, kas yra ne jų nuosavybė; plėšikai, nes tai, ką pavogė, nužudo. Pro vartus įeina tas, kuris įeina per Kristų, kuris imituoja Kristaus kančią, kuris pažįsta Kristaus nuolankumą, kad jaustų ir žinotų, jog jei Dievas dėl mūsų tapo žmogumi, tai žmogus turėtų save laikyti ne Dievu, bet žmogumi. Tas, kuris, būdamas žmogus, nori atrodyti Dievas, neprimena To, kuris, būdamas Dievas, tapo žmogumi. Jums siūloma manyti apie save esant mažesniu, nei esate, bet žinoti, kas esate. Arba: sargas yra pats mūsų Viešpats; nes tarp vartų ir sargo yra daug mažesnis skirtumas nei tarp vartų ir ganytojo. O Jis pats save pavadino ir vartais, ir ganytoju. Kodėl gi ne vartai ir sargas? Jis pats save atveria, t. y. apreiškia save. Jei ieškote kito asmens kaip sargo, imkite Šventąją Dvasią, apie kurią toliau mūsų Viešpats sakė: Ji jus įves į visą tiesą. O vartai yra Kristus, Tiesa; kas kitas atidaro vartus, jei ne Tas, kuris jus įves į visą tiesą? Kad ir ką čia suprastumėte, saugokitės, kad nelaikytumėte sargo didesniu už vartus; nes mūsų namuose sargas yra svarbesnis už vartus, o ne vartai už sargą. Jis žinojo iš anksto paskirtųjų vardus; kaip sakė savo mokiniams: Džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje. Ir kas yra Tas, kuris juos išveda, jei ne Tas, kuris atriša jų nuodėmių grandinę, kad jie galėtų laisvu, nevaržomu žingsniu sekti paskui Jį? Ir kas gi tas, kuris eina avių priekyje, jei ne Tas, kuris, prisikėlęs iš numirusių, daugiau nemiršta ir kuris tarė: Tėve, noriu, kad ir tie, kuriuos man davei, būtų su manimi ten, kur aš esu? . Bet čia kyla sunkumų. Kartais Kristaus balsą išgirsta ir tie, kurie nėra avys; juk girdėjo Judas, kuris buvo vilkas. O kartais avys Jo negirdi; juk negirdėjo tie, kurie nukryžiavo Kristų, tačiau kai kurie iš jų buvo Jo avys. Jūs pasakysite: Kol jie negirdėjo, jie nebuvo avys; balsas, kai jį išgirdo, pakeitė juos iš vilkų į avis. Vis dėlto mane trikdo Viešpaties priekaištas piemenims Ezechielio knygoje: Nei jūs sugrąžinote paklydusios. Jis vadina ją paklydusia avimi, bet vis dėlto visą laiką avimi; nors, jei ji paklydo, ji galėjo girdėti ne Ganytojo, o svetimo žmogaus balsą. Taigi, kas pasakyta: Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo. Jis pažįsta iš anksto žinomus, Jis pažįsta iš anksto numatytus. Jie yra avys: kurį laiką jos pačios savęs nepažįsta, bet Ganytojas jas pažįsta; nes daug avių yra už avidės ribų, daug vilkų viduje. Tada Jis kalba apie iš anksto numatytus. Ir dabar sunkumas išspręstas. Avys iš tiesų girdi Ganytojo balsą, ir tik jos. Kada tai vyksta? Būtent tada, kai tas balsas pasakė: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Šią kalbą savi girdi, svetimi negirdi.

Šaltinis: https://catenabible.com/jn/10