Kristaus Apsireiškimas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymas, yra daugialypis slėpinys. Lotyniškoji tradicija tai tapatina su išminčių apsilankymu pas Kūdikėlį Jėzų Betliejuje ir pirmiausia aiškina kaip Izraelio Mesijo apsireiškimą pagonių tautoms. O Rytų tradicijoje pirmenybė teikiama Jėzaus krikšto Jordano upėje momentui, kai jis apsireiškė kaip Šventosios Dvasios pateptas viengimis dangiškojo Tėvo Sūnus. Jono evangelijoje kviečiama apsireiškimu…
Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai. Tertulijonas († 230) yra pirmasis krikščionių autorius, pavadinęs Rytų…
Ištisos kartos laukė Mesijo, studijavo Raštą, tačiau neatpažino, kai jis atėjo. Žydai buvo susidarę įvaizdį, koks turi būti Mesijas. Ankstyvosios Bažnyčios istorijoje taip pat netrūko išbandymų ir prieštarų suvokiant Jėzaus misiją. Turime atsiminti, kad pirmieji krikščionys buvo žydai, kurie lankė šventyklą ar sinagogą, taip pat šventė Eucharistiją. Ilgainiui Bažnyčia susidūrė su didžiuliu iššūkiu: buvo akivaizdu,…
Krikščionybė yra įsikūnijimo religija. Įsikūnijęs Dievas perplėšė nepažinumo uždangą. Begalinis ir neaprėpiamas Dievas apsireiškė žmonijai Betliejaus Kūdikyje. Jėzus yra didysis Viešpaties apsireiškimas, jame randame Dievo pažinimo kelią. Ne tik šiais laikais kai kuriuos žmones trikdo tikėjimo tiesa apie dieviškosios ir žmogiškosios prigimties vienybę Jėzuje. Kai kas priekaištauja, esą krikščionybei trūksta dvasingumo, čia viskas pernelyg paprasta,…
Tolimos šalies išminčiai randa kūdikį ir atpažįsta, kad tai Karalius ir pasaulio Išganytojas. Šis įvykis tapo ženklu ir pažadu, liudijančiu, jog kiekvienas, kuris pagarbiai ieško Dievo, anksčiau ar vėliau gali jį sutikti. Susitikti su Viešpačiu galima bet kuriame gyvenimo etape, kartais nelauktai, tarsi atsitiktinai. Vis dėlto tai pirmiausia Viešpaties iniciatyva, o ne žmogaus pastangų vaisius….
Pranašo Izaijo minima Jeruzalė yra Kristaus nušviesta Bažnyčia. Šios šviesos siekia karaliai, į ją keliauja tautos paaukoti brangiausių dovanų. Panašiai 72 psalmėje pranašaujamas teisingasis Karalius, kuriam kiti reikš pagarbą. Nors visuotino tautų sambūrio vizija pranašo siejama su konkrečia vieta, kiekviena vietinė Bažnyčia per Eucharistijos šventimą tampa visuotinio šlovingo sambūrio vieta. Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams rašo…
1968 m. pasaulis laukė pirmojo astronautų skrydžio aplink mėnulį. Prieš tai Britanijos astrologų federacija niūriai pranašavo skrydžio nesėkmę dėl Jupiterio ir Urano planetų padėties ir tariamo poveikio astronautams. Vis dėlto, nepaisant tų pranašysčių, Apollo 8 skrydis buvo sėkmingas. Klydo astrologai. Atsimename „pranašysčių” gausą 2000 -aisiais, tūkstantmečių virsmo metais. Laikraščiai spausdina gausybę horoskopų, tačiau tik labai…
Nežinia, kas pirmas šios dienos šventę pavadino Trijų Karalių švente. Iš tiesų tai Viešpaties apsireiškimas. Ne karaliai ar apsilankę magai čia svarbūs, bet pats dieviškasis Kūdikis. Rytų išminčiai, aplankiusieji įsikūnijusį Dievą, reikšmingi tuo, kad akivaizdžiai išreiškia teisingą žmogaus laikyseną Dievo atžvilgiu. Evangelijoje skaitėme: „Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina ir, parpuolę ant žemės, jį…
Senuose liturginiuose kalendoriuose Trijų Karalių šventė buvo vadinama Epiphania. Šis graikiškas žodis reiškia apsireiškimą. Tuo žodžiu pabrėžiama, kad Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne išminčiai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Visas Kalėdų laikotarpis, pradedant Kristaus Gimimo švente, yra pažymėtas tyro džiaugsmo nuotaika. Užgimęs kūdikis pačiu nuostabiausiu būdu apreiškia mums Dievo meilę. Ištiesęs…
Senosiose Aleksandrijos, Sirijos, Palestinos Bažnyčiose Viešpaties Epifanija buvo švenčiama kaip trejopas paminėjimas, apimantis išminčių pagarbinimą, Kristaus krikštą ir Kanos vestuves. Vakarų Bažnyčioje šventės turinys sutelktas į išminčių pagarbinimą, o Kristaus krikštas ir vestuvės Kanoje minimos kitų sekmadienių liturgijoje. Tertulijonas (apie 160–230 m.) yra pirmasis krikščionių autorius, pavadinęs Evangelijoje minimus išminčius, arba magus, karaliais. Galbūt jis…