Tolimos šalies išminčiai randa kūdikį ir atpažįsta, kad tai Karalius ir pasaulio Išganytojas. Šis įvykis tapo ženklu ir pažadu, liudijančiu, jog kiekvienas, kuris pagarbiai ieško Dievo, anksčiau ar vėliau gali jį sutikti. Susitikti su Viešpačiu galima bet kuriame gyvenimo etape, kartais nelauktai, tarsi atsitiktinai. Vis dėlto tai pirmiausia Viešpaties iniciatyva, o ne žmogaus pastangų vaisius. Svarbi žmogaus nuostata: nuolat išlikti Dievo ieškotoju. Jei nesame abejingi, Dievas mums apsireiškia, nori būti atpažįstamas. Apreiškimas leidžia pamatyti, kas jau buvo iki tol, tačiau liko mūsų nesuvokta. Tiesos suvokimas dažnai vėluoja: kasdien išgyvendami tūkstančius staigmenų, ne iš karto suvokiame jų prasmę. Yra apreiškimų, atveriančių naujus pasaulius, tačiau yra ir uždarančių pažinimui vartus. Teoriškai žinome, kad reikia puoselėti meilę šeimoje, nedera beatodairiškai lenktyniauti karjeros ambicijomis ar pasiduoti darboholizmo priklausomybei. Tokiam žmogui tenka patirti liūdnus apreiškimus, kai jis galiausiai suvokia likęs pats vienas su nuoskaudomis, be šeimos ir draugų. Tokiais skausmingais suvokimo momentais su ašaromis akyse prisimename daugelį ženklų, į kuriuos anuomet nekreipėme dėmesio, kurie iškalbingai bylojo apie yrančius santykius.

Šventasis Augustinas apie savo atsivertimo momentą pasakojo kaip apie aiškų nušvitimą. Naujas suvokimas neatmeta praeities, bet atskleidžia gyvenimą kaip kryptingą vyksmą ieškant prasmės. Prašykime Viešpaties atvirų akių kartais iš pažiūros nereikšmingiems mūsų gyvenimo apreiškimams.

Išminčiai atėjo pagarbinti karaliaus, kurio šlovės nesimato: jo buveinė pati vargingiausia. Tai pasislėpęs karalius, be dvaro ir reprezentacinių salių. Jau pats titulas „žydų karalius“ nuo pat Jėzaus gimimo sukelia sunkumų ir pavojų. Dabar jis kelia grėsmę Erodui, po to glumins Poncijų Pilotą, dar vėliau kairuoliškus ideologus, norinčius krikščionybę paversti revoliucine socialine ideologija. Jėzus yra naujos išrinktosios tautos, susidedančios iš visų tautų krikščionių, Karalius. „Mes atvykome jo pagarbinti.“ Mes, dabartiniai krikščionys, turime didesnį pagrindą atpažinti kūdikyje Jėzuje Karalių. Mūsų tikėjimą stiprina Dievo žodis, sakramentų malonė, šventųjų gyvenimo liudijimas. Mums lengviau atpažinti Jėzuje apsireiškusį Viešpatį ir dovanoti jam visa, ką turime, nes visa esame iš jo gavę.

Iš pažiūros atrodo keista, kad Erodas pasiunčia išminčius į Betliejų. Jam šie užsienio klajūnai atrodo politiškai naivūs. Kaip galima teirautis valdžioje esančio karaliaus apie gimusį jo konkurentą? Erodas nenori apsijuokti sekdamas paskui jų orientyrą – žvaigždę. Juk Betliejus visai netoli. Jei ten būtų atsiradęs koks nors ypatingas asmuo, būtų juntama žmonių sumaištis, o dabar nėra jokių neramybės ženklų. Erodas išleidžia išminčius tęsti kelionės. Klostantis įvykiams išryškėja Dievo ranka. Išminčių pėdsakai lieka užpustyti dykumos smėlyje. Jų tikėjimas išlieka amžiname Dievo šlovės spindesyje. Tačiau istorijoje lieka taip pat kruvini Erodo pėdsakai.

Viešpaties Apsireiškimas siejamas su trimis Šventojo Rašto įvykiais: išminčių kelione, Jėzaus krikštu ir Kanos stebuklu. Išminčiai yra tiesos ieškotojai. Jie pagonys, tačiau ištikimai atsidavę tiesos paieškai. „Tiesa padarys jus laisvus“, – sakė Jėzus. Tiesos paieška išlaisvino išminčius iš pagoniškojo tikėjimo ribotumo. Jie ieškojo tiesos ir rado Jėzų, kuris yra Tiesa.

Turime gerbti tiesos ieškotojus, patys išlikti ieškotojais visą gyvenimą. Nesame pabaigę savo kelionės pas Dievą. Kartais nejaukiai pasijuntame išgirdę egzaltuotą liudijimą: radau Viešpatį, esu išgelbėtas. Įtikėti ir patirti Viešpaties artumą – didelė malonė. Tačiau toks liudijimas tampa tuščias ar net turi atvirkštinį poveikį, jei religiniais išgyvenimais pasigyręs žmogus elgiasi netolerantiškai, iš aukšto priimdamas kitus. Kartais tokių žmonių yra ir Katalikų Bažnyčioje. Jie iškelia savo maldos būdą, laiko pranašesniu savo dvasingumo kelią, akcentuoja priklausomybę būtent savo judėjimui ar grupei. Vis dėlto dauguma tų žmonių yra geros valios. Ar jie rado Dievą? Tam tikra prasme taip. Jie rado vieną iš daugybės kelių, kuriais Dievas myli juos ir mus visus. Tai labai gera ir svarbu. Tačiau elgdamiesi be meilės ir nepakančiai kitų atžvilgiu jie keliauja neteisinga kryptimi, klaidingai įsivaizduoja, kad Dievas gali būti tik toks, o ne kitoks. Dievas daugybe būdų reiškiasi mūsų gyvenime ir visame pasaulyje. Būkime atviri ir dėmesingi Dievo ieškotojai.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2008-23.pdf