C 6 Velykų sekmadienis

Dvasia ir ramybė

Kai Jonas Krikštytojas prie Jordano parodė Mesiją, du jauni vyrai nusekė Jėzų klausdami: „Mokytojau, kur gyveni?” Paskutinį gyvenimo žemėje vakarą Viešpats pagaliau iš tikrųjų atsako į aną klausimą. Šiandien girdime: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime”. Taigi mylėti yra visų pirma klausytis Kristaus…

„Vėl grįšiu pas jus!“

Kaip ir praėjusį sekmadienį, šiandien girdime Jėzaus žodžius, pasakytus Paskutinės Vakarienės metu. Tai bene reikšmingiausi ir brangiausi Jėzaus pasakyti žodžiai. Reikia pripažinti, jog bendras įspūdis, juos išklausius, gana netikras. Mus kiek glumina tai, jog nesilaikoma mums įprastos loginės pasakojimo sekos. Atrodo, kad Viešpats skuba nuo vienos temos prie kitos, o šių minčių niekas tiksliai nesusieja….

Dvasios pažadas

Artėjant Sekminėms visiems trims liturginiams skaitiniams būdinga Šventosios Dvasios tema. Apaštalų darbuose Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių, atėjusių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga”. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos. Prisikėlusiojo Bažnyčioje Dievas garbinamas dvasia ir…