Muitininkas Zachiejus pasienio mieste Jeriche kontroliuoja prekių pervežimą per svarbų Jordano tiltą. Šis postas garantuoja jam geras pajamas. Tačiau krūvos denarų, drachmų, minų bei talentų galutinai neužgožė Zachiejuje glūdinčio gerojo žmogaus. Zachiejus trokšta nekantraudamas pamatyti į Jerichą atvykusį Jėzų. Muitininkų viršininkas nesimaišo minioje ne vien dėl žemo ūgio ir veikiausiai apkūnumo, bet ir todėl, kad…
Vidujai susiskaldęs žmogus toks išlieka net ir savo maldoje. Jėzaus palyginimas byloja, kad ne kiekviena maldingumo apraiška yra teisinga ir priimtina Dievui. Galima tokia malda, kurios metu nieko neįvyksta, ji neveiksminga, bevertė ir niekinė. Fariziejaus malda iš tikrųjų net nėra skirta Dievui. Graikiškajame tekste yra reikšmingas žodelytis, padedantis geriau suprasti tekstą. Apie fariziejaus maldą sakoma,…
Evangelijoje keliais štrichais įtikinamai ir gyvenimiškai atvaizduoti žmonių portretai. Galime įsivaizduoti kupiną didybės teisėją, jaučiantį savo vertę, nepriklausomą, beveik visagalį. Jis veikiausiai nėra žydas, romėnų valdžios statytinis, o darydamas sprendimus vadovaujasi pirmiausia ne sąžinės balsu, bet paiso įtakingų asmenų, grupuočių bei klanų interesų. Prieš jį stovi beteisė našlė, kurios visuomeninė padėtis yra beveik niekinė, negana…
Visuose šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose kalbama apie tikėjimą. Pirmajame skaitinyje aprašomas pranašas Habakukas, kuris skundžiasi Viešpačiui dėl smurto, neteisybės ir priespaudos. Viešpats ragina kantriai laukti ir užtikrina įvykdysiąs savo pažadą. Laukimo pagrindas – tikėjimas: „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.“ Viešpats žadina tikėjimą, kviečia tikėti, reikalauja tikėjimo, nes būtent tikėjimu užmezgamas giluminis santykis su Dievu. Tikėjimas…
Evangelijoje vaizduojama, kaip prabangos ir skurdo pasaulis egzistuoja greta vienas kito. Turtuolis ir vargšas gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose. Žemiškajame gyvenime juos skiria nedidelis atstumas, vos vienerios durys, tačiau amžinybėje tie pasauliai atskirti neperžengiamos bedugnės. Sekant Evangelijos mintį, blogiausia ne tai, kad turtuolis yra egoistas ir mėgaujasi malonumais, bet kad jis visiškai nesuvokia skurdo ir nesistengia…
Nuosavybės atžvilgiu ypač Luko evangelijoje laikomasi kritiškos nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona yra apgaulinga, nes apgaulingai žada garantuoti žmogui jo būtį, o dažnai sudūžta ir virsta į nieką. Mamona vadinama apgaulinga, nes ji dažnai kyla iš apgaulės ir veda į apgaulę. Evangelijoje žemiškasis turtas numenkinamas, parodoma,…
Rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio dukra pasakojo vaikystės išgyvenimą, palikusį jai neišdildomą įspūdį. Jos tėvas, pajutęs artėjančią gyvenimo pabaigą, paėmė ją už rankos ir paprašė motinos skaityti Luko evangelijos 15 skyrių. Užmerktomis akimis įdėmiai klausėsi, o vėliau pasakė: „Vaikai, niekuomet nepamirškite to, ką girdėjote. Išlaikykite visišką pasitikėjimą Dievu ir niekuomet neabejokite jo atleidimu.“ Šiame Luko evangelijos…
Evangelijoje aprašytoms „gausioms minioms“ turėjo daryti didžiulį įspūdį Jėzaus mokymas ir garsas apie jo daromus stebuklus. Jis aiškina, kad žavėjimasis ar smalsavimas toli gražu nereiškia įsipareigojimo būti tikru mokiniu. Norint būti Jėzaus mokiniu ir tikru sekėju, reikia įvykdyti tam tikras sąlygas. Trys Jėzaus iškeltos sąlygos skamba neįprastai – jas būtina „išversti“ į šiandienos kalbą. Reikalavimas…
Šio sekmadienio Evangelija moko mus nuolankumo ir didžiadvasiškumo. Susodinti svečius prie stalo visuomet būna nelengva užduotis. Protokolo taisyklės dažnai nepateikia vienaprasmių receptų garbingumo pirmenybei nustatyti. Reikia atsižvelgti ne tik į papročius, bet ir į individualų jautrumą, kartais liguistą garbės troškimą. Dažnai būna lengviau išskirti garbingiausią ar antrą pagal garbingumą pokylio asmenį, tačiau sunkiai išsprendžiamas galvosūkis,…
Žmogus klausia Jėzų apie būsimų išgelbėtųjų skaičių. Iš nuogąstingo klausimo galima numanyti, jog šis skaičius būsiąs labai mažas. Veikiausiai žmogui padarė įspūdį griežti Jėzaus mokymo reikalavimai. Šis klausimas nebuvo vien žaismingas smalsavimas, jis atspindėjo aštrią polemiką. Vieni manė, jog Izraelis būsiąs išgelbėtas kolektyviai kaip tautos visuma. Kiti buvo labai pesimistiški: būsią daugiau prarastųjų negu išganytųjų….