Kas galėtų nepritarti Jėzui, klausydamas dviejų pavyzdžių “iš gyvenimo”? Vienas paimtas iš privataus tvarkymosi ūkyje, kitas užgriebia platesnius politinius horizontus. Žmogus, norėdamas pasistatyti namą, pirma susiskaičiuoja turimas lėšas, apsvarsto galimybes, numato, kiek kas kainuos. Atsisėdęs skaičiuoja išlaidas, “kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti” (28). Kas veržiasi į didžiąją politiką ir nori pradėti karą, pirmiausia…
Vienas fariziejus iškelia vaišes. Į jas pakviestas Jėzus stebi, kaip renkasi iškilmingi svečiai: fariziejai, sadukiejai, Rašto žinovai. Įėję renkasi garbingesnes vietas, nes kiekvienas save laiko geresniu už kitus. Geresnės vietos jau užimtos, o čia dar ateina labai garbingų svečių. Tuomet šeimininkui daug keblumų, nes jis bijo įžeisti naują svečią ar pažeminti ne garbingoje vietoje atsisėdusįjį….
„Būti išgelbėtam” biblinėje kalboje reiškia „patekti į dangų”. Priešingi savo prasme posakiai būtų: „nebūti išgelbėtam” arba „netekti dangaus”. Tačiau tai visiškai nėra tas pats kaip „patekti į pragarą”. Šiandieniniame Evangelijos skaitinyje operuojama priešprieša – „būti lauke” ir „būti viduje”. Reikia iš visų jėgų stengtis „patekti į vidų” net ir tuomet, kai durys užrakintos ir kai…
Pirmajame skaitinyje Jeremijo kentėjimai aprašomi taip realistiškai, jog primena Jėzaus kančios aprašymą. Čia nevyksta jokių stebuklų, pagalbon neateina angelų legionai. Jeremijas bejėgis, apleistas, atiduotas į priešų rankas. Savo persekiotojams jis nedaro jokio įspūdžio. Nenuostabu, kad krikščionys įžvelgė jame Kristaus provaizdį. 38-ajame skyriuje skaitome, kad Jeremijas buvo atvestas tautos didikų akivaizdon ir apkaltintas išdavyste. Tai vyko…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas <…> (Apr 12, 1–17). Šis tekstas iš paskutinės Biblijos knygos yra tarsi santrauka viso, kas parašyta apie Mariją Šventajame Rašte. Čia dar kartą pateikiamas didingas „moters”, gyvybę duodančios motinos, naujosios Ievos paveikslas. Ji vaizduojama…
Po Jėzaus įžengimo į dangų, kai Lukas rašė savo Evangeliją, jaunoji Bažnyčia sprendė vis naujas ir gana sudėtingas problemas. Kai kur imta blaiviau žiūrėti į greitai lauktą antrąjį Kristaus atėjimą. Izraelis, kaip tauta, neatsivertė. Užtat misijos pagonių pasaulyje buvo sėkmingos. Visur kūrėsi naujos bendruomenės, bet tai dar nebuvo pasaulinio masto judėjimas. Krikščionys santykinai sudarė tik…
Koheleto knyga toliau rutulioja Jobo knygoje pradėtą atpildo temą. Mokymas apie atpildą pačia paprasčiausia forma reiškia, jog geriesiems turi būti atlyginta, o blogieji nubausti šiame gyvenime. Negana to, tarp kančios ir nuodėmės yra tiesioginis ryšys: jei žmogus kenčia, vadinasi, jis yra nusidėjėlis. Jobas parodė, jog kentėjimas nebūtinai suponuoja kenčiančiojo kaltę. Kentėjimai gali visiškai nepriklausyti nuo kaltės. Tačiau…
„Viešpatie, išmokyk mus melstis”. Be jokios abejonės mokinius žavėjo Jėzaus malda, kaip ir visas jo gyvenimas. Todėl jie prašo savo Mokytojo, kad ir juos išmokytų kreiptis į Dievą. Šitai visada traukė žmogų ir jis visais laikais ieškojo pagalbos ir dvasios vadovų. Vienas iš jų ir buvo Jonas Krikštytojas, kvietęs išrinktąją tautą į atgailą ir raginęs…
Šio sekmadienio skaitiniai pateikia mums du labai įdomius ir net, atrodytų, vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus apie vaišingumą. Viešpats (Jahvė) atėjo pas Abraomą trijų pakeleivingų vyrų pavidalu, o tas labai svetingai juos sutiko: padavė vandens kojoms nusiplauti, atnešė užkąsti ir tiesiog šokte šokinėjo apie savo garbingus svečius, o tiksliau – svečią (Viešpatį). Šis Abraomo svetingumas neliko…
Kalbinęs Jėzų tikrai buvo išsilavinęs ir pažangus žydų teologas, uoliai studijavęs drauge su kitais Įstatymo žinovais. Tarp kitų dalykų buvo nebeaprėpiama gausybė įvairiausių atskirų priesakų, kurių ne tik įvykdyti, bet ir prisiminti buvo neįmanoma. Toje žmonių grupėje, kur jis mokėsi, buvo mėginta visus tuos priesakus nustumti į šalį, pareiškus, kad visa dorovė koncentruojasi ties vienu,…