Pirmajame skaitinyje Jeremijo kentėjimai aprašomi taip realistiškai, jog primena Jėzaus kančios aprašymą. Čia nevyksta jokių stebuklų, pagalbon neateina angelų legionai. Jeremijas bejėgis, apleistas, atiduotas į priešų rankas. Savo persekiotojams jis nedaro jokio įspūdžio. Nenuostabu, kad krikščionys įžvelgė jame Kristaus provaizdį. 38-ajame skyriuje skaitome, kad Jeremijas buvo atvestas tautos didikų akivaizdon ir apkaltintas išdavyste. Tai vyko…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas <…> (Apr 12, 1–17). Šis tekstas iš paskutinės Biblijos knygos yra tarsi santrauka viso, kas parašyta apie Mariją Šventajame Rašte. Čia dar kartą pateikiamas didingas „moters”, gyvybę duodančios motinos, naujosios Ievos paveikslas. Ji vaizduojama…
Po Jėzaus įžengimo į dangų, kai Lukas rašė savo Evangeliją, jaunoji Bažnyčia sprendė vis naujas ir gana sudėtingas problemas. Kai kur imta blaiviau žiūrėti į greitai lauktą antrąjį Kristaus atėjimą. Izraelis, kaip tauta, neatsivertė. Užtat misijos pagonių pasaulyje buvo sėkmingos. Visur kūrėsi naujos bendruomenės, bet tai dar nebuvo pasaulinio masto judėjimas. Krikščionys santykinai sudarė tik…
Koheleto knyga toliau rutulioja Jobo knygoje pradėtą atpildo temą. Mokymas apie atpildą pačia paprasčiausia forma reiškia, jog geriesiems turi būti atlyginta, o blogieji nubausti šiame gyvenime. Negana to, tarp kančios ir nuodėmės yra tiesioginis ryšys: jei žmogus kenčia, vadinasi, jis yra nusidėjėlis. Jobas parodė, jog kentėjimas nebūtinai suponuoja kenčiančiojo kaltę. Kentėjimai gali visiškai nepriklausyti nuo kaltės. Tačiau…
„Viešpatie, išmokyk mus melstis”. Be jokios abejonės mokinius žavėjo Jėzaus malda, kaip ir visas jo gyvenimas. Todėl jie prašo savo Mokytojo, kad ir juos išmokytų kreiptis į Dievą. Šitai visada traukė žmogų ir jis visais laikais ieškojo pagalbos ir dvasios vadovų. Vienas iš jų ir buvo Jonas Krikštytojas, kvietęs išrinktąją tautą į atgailą ir raginęs…
Šio sekmadienio skaitiniai pateikia mums du labai įdomius ir net, atrodytų, vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus apie vaišingumą. Viešpats (Jahvė) atėjo pas Abraomą trijų pakeleivingų vyrų pavidalu, o tas labai svetingai juos sutiko: padavė vandens kojoms nusiplauti, atnešė užkąsti ir tiesiog šokte šokinėjo apie savo garbingus svečius, o tiksliau – svečią (Viešpatį). Šis Abraomo svetingumas neliko…
Kalbinęs Jėzų tikrai buvo išsilavinęs ir pažangus žydų teologas, uoliai studijavęs drauge su kitais Įstatymo žinovais. Tarp kitų dalykų buvo nebeaprėpiama gausybė įvairiausių atskirų priesakų, kurių ne tik įvykdyti, bet ir prisiminti buvo neįmanoma. Toje žmonių grupėje, kur jis mokėsi, buvo mėginta visus tuos priesakus nustumti į šalį, pareiškus, kad visa dorovė koncentruojasi ties vienu,…
„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką…” Tai labiausiai žinoma ir dažniausiai cituojama mūsų perikopės eilutė. Beveik pažodžiui atpasakotą ją randame ir Evangelijoje pagal Matą (9, 37 ir t.) Beje, Luko Evangelijoje ji atrodo lyg įterptas svetimkūnis, o Matas ją pateikia labai motyvuotai: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti,…
Reikėtų stebėtis, kodėl klausytojai, visi kaip susitarę, nebėga iš bažnyčios, išgirdę šios dienos Evangelijos žodžius: Kristaus mokiniui neleidžiama pirmiau palaidoti savo tėvą ir tik tuomet sekti Jį. Jeigu žmogus nori būti Jėzaus mokinys, jis privalo palikti šeimą, netgi netaręs atsisveikinimo žodžio. Reikia atminti dar ir tai, kad šie žodžiai buvo sakomi gilų šeimos jausmą turintiems…
Mes norime būti labai stiprūs, nesužeidžiami. Tai be galo sena žmonijos svajonė. Sakmės, mitai, legendos ir Šventasis Raštas kalba apie tai. Nibelungų giesmėje didvyris Zygfridas nužudo drakoną ir išsimaudo jo kraujyje, kad taptų nesužeidžiamas. Bet jam maudantis liepos lapas prilimpa prie peties. Taip ir lieka pažeidžiama vieta. Arba Achilas – Trojos didvyris ir dievas graikų…