Jono evangelijoje gausu įvaizdžių, prasidedančių formule: aš esu. Aš esu vynmedis, ganytojas, avių vartai, kelias, šviesa, gyvenimas. Šeštajame Jono skyriuje nuolat kartojamas Jėzaus įvaizdis: aš esu duona. Kiekvienas iš minėtųjų įvaizdžių tam tikru aspektu nušviečia Jėzaus būtį ir užduotį. Susidūrus su duonos įvaizdžiu, pirmiausia suvokiama, kad duona palaiko gyvybę, tačiau čia ypatinga tai, kaip toliau…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Per Žolinę norisi atkreipti dėmesį ypač į tikėjimą, jog Marija ne šiaip paimta į dangų, bet paimta su kūnu ir siela. Nors Šventajame Rašte tiesiogiai nekalbama apie Marijos iškeliavimą, galima rasti užuominų apie jos kūną. Visų epochų menininkai intuityviai suvokė svarbią tiesą, jog Marija yra unikalaus grožio: Pulchra es. Vėlyvaisiais viduramžiais pamokslininkai…
Jėzaus kalboje Kafarnaumo sinagogoje nuolat kartojasi du tarpusavyje susiję elementai: mano kūnas – mano kraujas; jei nevalgysite – jei negersite. Duonos ir valgymo ženklas atrodo labiau suprantamas, nes jis susijęs su duonos padauginimo įvykiu. Pasvarstykime apie vyno ženklą ir eucharistinio Jėzaus kraujo tikrovę. Tai atveria pneumatinę Eucharistijos dimensiją, Šventąją Dvasią. Pats Jėzus kviečia mus suvokti…
Evangelijos ištrauka mus įvesdina į Jėzaus Eucharistinę kalbą Kafarnaumo sinagogoje. Šioje kalboje įvairiomis variacijomis (kartais pozityviai, kartais negatyviai) kartojamos tos pačios mintys: aš esu gyvybės duona; mano kūnas tikrai yra valgis; kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą. Evangelisto Jono stiliui būdinga plėtoti mintį tarsi spiralėmis ir cikliniais pasikartojimais. Geriau…
Didžiulės minios sekė paskui Jėzų. Matydamas žmones, Jėzus jų gailėjo. Tokie buvo praėjusio sekmadienio skaitiniai iš Morkaus evangelijos (Mk 6, 30–34). Toliau kalbama apie duonos padauginimą. Tačiau tai pasakoja jau nebe Morkus, bet Jonas. B liturginio ciklo metais greta Morkaus evangelijos skaitinių įterpiama daugiau skaitinių iš Jono evangelijos negu A (Mato) ir C (Luko) liturginio ciklo metais. Nuo šio sekmadienio šešis…
Šiek tiek neįprasta, kad naujieji liturginiai metai prasideda ne mums įprastu švelniu pasakojimu apie angelo Gabrieliaus apsilankymą pas Mergelę Mariją, derančiu prie jau uždegamų eglučių ir pasipuošusių Kalėdoms vitrinų, bet pasaulio pabaigos aprašymu, vaizdu, kuris labiau tiktų liturginių metų pabaigos iliustravimui. Visgi Adventas – ne tik mielų prakartėlių lankymas, kreipiantis žmonijos atmintį įsikūnijimo įvykio link, bet taip pat žvilgsnis…
Pagal liturginių metų ciklą šis skaitinys – bent mūsų geografinėje platumoje – sutampa su daugelio atostogomis. Jėzaus paraginti pailsėti mokiniai ieško vietos, kur galėtų pabūti vieni. Apaštalų suplanuotosios „atostogos” yra bendruomeninės: jie kviečiami pabūti drauge tarpusavyje ir drauge su Jėzumi. Ten jie turės laiko ramiai susėsti prie stalo ir pavalgyti. Jei ši Evangelijos ištrauka būtų…
Apavas tapo skiriamuoju ženklu, nusakančiu dviejų karmelitų ordino šakų tapatybę. Tačiau netgi ir evangelistai šiuo klausimu nėra visiškai vieningi. Anot Mato, Jėzus draudžia Evangelijos skelbėjui pasiimti apavą ir lazdą (Mt 10, 10). Pasak Morkaus, skelbėjui priklauso avėti kurpėmis ir turėti kelionės lazdą. Kažin koks yra pats seniausias tekstas? Kitais žodžiais tariant – kaip sakė Jėzus?…
Įprasta, kad krikštijantysis yra viršesnis už krikštijamąjį. Tuomet ką reiškia Jėzaus Krikštas? Evangelistas Morkus, matyt, nenori, kad kiltų neteisingi nusistatymai, esą Jonas Krikštytojas yra galingesnis už Jėzų (o jo laikais daugelis manė Joną esant galingesnį už Jėzų), todėl į Jono Krikštytojo lūpas įdeda šiuos žodžius: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs…
Kristaus apsireiškimo (žmonių dažnai vadinamą Trijų karalių) šventę žino ir švenčia bene visi. Ji išties reikšminga. Kristaus apsireiškimo šventė pradėta švęsti Rytų Bažnyčioje trečiajame amžiuje. Rytų Bažnyčia šią šventę siejo su Jėzaus Krikštu Jordane. Prisiminkime Evangelijos eilutes: „Tu mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 11). Šiais žodžiais Tėvas apreiškia, kas yra Jėzus. Jis – Dievo Sūnus….