_Be kategorijos

Druska ir šviesa

Biblinis tikėjimas apima ne tik Dievo garbinimą, bet taip pat žmonių tarpusavio santykius. Kiekvienam žmogui iškyla klausimas: kokią įtaką mano išpažįstamas tikėjimas daro mano gyvenimui? Pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas užduoda šį klausimą izraelitams. Pranašas aštriais žodžiais kritikuoja tokį Dievo kultą, kuriuo siekiama atsikratyti gyvenimiškos atsakomybės, manipuliuojama Dievu, bandant užslėpti savo nusikaltimus. Prieš tai Izaijas vaizduoja…

Palaimintieji vargdieniai

Visi trys šio sekmadienio skaitiniai kalba apie nuolankiuosius, silpnuosius, dvasios vargdienius. Pranašas Sofonijas gyveno septintajame amžiuje pr. Kristų, kai dar klestėjo Judo karalystė ir nebuvo sugriauta Jeruzalė. Panašiai kaip pranašai Amosas ir Ozėjas, kurie šimtmečiu anksčiau gyveno šiaurinėje karalystėje, Sofonijas taip pat matė kunigaikščių ir tautos galingųjų moralinį bankrotą. Visuomenės interesų nepaisymas nuosekliai vedė į…

Didžioji šviesa

Izaijo pranašystėje kalbama apie „didžią šviesą”, o evangelistas Matas skelbia Jėzų esant „skaisčia šviesa”. Apie 732 metus pr. Kristų asirai nuniokojo aukštutinę Izraelio dalį, Zabulono ir Neftalio žemes. Tačiau pranašas Izaijas visiškai pasitiki, jog Dievas nepamirš savo tautos ir atstatys ją. Tamsybes pakeis šviesa, o liūdesį – džiaugsmas. Džiugesys išreiškiamas dviem būdingais Artimųjų Rytų įvaizdžiais:…

Dievo avinėlis

Šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose mums prabyla pranašas Izaijas, apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Jie visi skirtingomis epochomis ir aplinkybėmis savaip kalba apie Jėzų. Jonas Krikštytojas du kartus prisipažįsta: „Aš jo nepažinojau” (Jn 1, 31.33). Paulius paaiškina, kad jis yra „Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas”. Per Izaiją atėjo apreiškimas apie Viešpaties tarną. Visi šie skirtingi…

Krikštas ir kryžius

Pirmajame liturgijos skaitinyje iš pranašo Izaijo giesmės apie Viešpaties tarną esame kviečiami įžvelgti Jėzaus provaizdį. Šį panašumą pastebėjo ankstyvoji Bažnyčia ir evangelistai, nes jį nurodė ir pats Jėzus. Pranašo žodžiais aiškiai nusakyta Jėzaus misija ir pašaukimas. Jėzaus krikštu prasideda jo išganomoji misija, kuria skelbiamas neregių praregėjimas, belaisvių išlaisvinimas iš vergystės. Šios gelbėjimo tarnystės pabaigą ženklina…

Žodis patvirtina ženklus

Visi trys šios dienos liturginiai skaitiniai kalba apie Viešpaties valią, pagal kurią jis mums apsireiškė. Šventasis Paulius šitaip apibendrina šio slėpinio žinią: Kristaus valios paslaptis paskelbta per Dvasią (plg. Ef 1, 9). Evangelistas Matas pasakoja apie išminčių iš Rytų apsilankymą Jeruzalėje. Galima įsivaizduoti, kokią sensaciją turėjo sukelti paslaptingi svetimšaliai, klausinėjantys apie žydų karaliaus gimimo vietą,…

Vardas ir programa

Laimingos sutuoktinių akimirkos, kai abu tėvai kartu svarsto, kokiu vardu pavadins savo kūdikį. Dėl kai kurių vardų karštai diskutuojama, išbandomas jų skambesys. Vardai kelia asociacijas, jie primena šventuosius, kartais kultūros, politikos ar sporto įžymybes. Yra tokių šeimų, kuriose per kelias kartas nusistovėjusios vardų tradicijos. Visi tėvai nori, kad vardas atitiktų vaiko būdą. Vaikui parinktas vardas…

Dievo ir žmonių planai

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Visa Biblija yra tarsi Dievo šeimos istorija. Dievas atskleidžia savo slėpinius ir santykius su žmonėmis per šeimos ryšius. Sėkminga šeima yra galutinio ir iškilmingo visos žmonijos susibūrimo Dieve pranašystė. Skaitinys iš Siracido knygos mums primena, jog tikra šeimyninio gyvenimo sėkmė tėra įmanoma tik nepaliaujamai kovojant su egoizmu. Tiek šeimos tėvui, tiek motinai,…

Piemenys moko tikėjimo

Svarbiausio pasaulio istorijos įvykio pirmieji liudytojai yra menki ir nesvarbūs žmonės – piemenys. Pats įvykis – menkai pastebimas ir gana įprastas. Piemenys, atvykę prie prakartėlės, paskelbia džiaugsmingą Dievo žinią, kurią jiems pranešė dangaus pasiuntiniai. Marija klausosi piemenų skelbiamos žinios ir svarsto ją širdyje. Piemenys, giedodami Dievui šlovės giesmę, suvokia įvykio didybę ir svarbą. Jų tikėjimas…

Didžiausias ar mažiausias?

Izaijo poemoje viskas atrodo kilnu ir didinga. Pranašas rašo tarsi džiaugsmingą simfoniją naujam pasauliui. Pirmiausia čia džiaugiamasi dėl grįžimo iš tremties. Po Dievo tautos kojomis žydi dykuma, žmonės džiūgauja galėdami grįžti į Jeruzalę. Tačiau pranašo mintis ir žvilgsnis pranoksta šį horizontą. Pavaizduotasis grįžimas yra tik viso pasaulio atsivertimo į tikrąjį Dievą, Mesijo karaliavimo žmonijoje įžanga…