Šventosios Dvasios veikimą dažnai esame linkę tapatinti su ypatingomis apraiškomis: pranašavimu, stebuklingu gydymu ar glosolalija – kalbų dovana. Toks požiūris turi pagrindo: Evangelijoje ir ankstyvosios Bažnyčios tradicijoje randame daugybę liudijimų apie nepaprastus ženklus, lydėjusius Šventosios Dvasios galybės apraiškas. Apaštalų darbuose skaitome, kad apaštalai tapo kupini Šventosios Dvasios, ėmė kalbėti svetimomis kalbomis, kaip Dvasia jiems leido…
Mes, krikščionys, ir šiandien dažnai sėdime už užrakintų durų, bijodami ir užsisklendę nuo priešiško pasaulio kritikos. Mes linkę užrakinti gyvenimo duris netgi atslenkančiai mirčiai. Kartais žmonės lengvabūdiškai mano, kad jeigu nekalbės apie mirtį, tai gal ji pamirš, jog jie dar gyvena. Panašiai mintimis slapstomės ir nuo Dievo: stengiamės nekristi jam į akis, kad jis neatkreiptų…
Sekminių sekmadienis yra drauge ir aštuntasis Velykų laikotarpio sekmadienis. Pati Sekminių šventė glaudžiausiai susijusi su Velykomis – tai penkiasdešimtoji diena po Velykų. Velykų įvykis plėtojasi septynis kart po septynias dienas ir per Sekmines baigiasi šventine kulminacija. Sekminių Evangelija nukelia mus į Velykų sekmadienį. Evangelijoje iš anksto numatomas Sekminių įvykis. Prisikėlęs Kristus nuo šiol veikia Bažnyčioje…
Sekminės, Sekminės!… Miela, žalumynuose skęstanti, šventė. Kitados net gyvulėliai grįždavo iš ganyklų apkaišyti žaliomis beržų šakelėmis. Bažnyčiai – tai ypatingos prasmės šventė. Dažnai ši šventė vadinama Bažnyčios gimimo diena. Pirmųjų Sekminių dieną Bažnyčia, Šventosios Dvasios vedama, išėjo į viešumą. Evangelisto Luko pirmųjų Sekminių aprašyme pasakojama apie kalbų dovaną, kurios dėka visų tautų žmonės išgirdo Bažnyčios…
Mūsų širdžiai labai artimas ir nesunkiai suvokiamas Dievo Sūnaus įsikūnijimas. Dievo Sūnus prisiėmė žmogiškąją prigimtį, turėjo motiną, augo Nazarete, bendravo su žmonėmis, buvo žmonių matomas ir girdimas. Jo gyvenimo ir mokymo svarbiausieji bruožai liko užrašyti Evangelijos knygose. Sunkiau mums suvokti Šventąją Dvasią ir jos vietą Bažnyčios gyvenime. Teologija moko, kad visoje Dievo kūryboje reiškiasi visi…
Nuo Sekminių atsiveria Šventosios Dvasios era. Apaštalų darbuose Lukas aprašo, kaip Šventoji Dvasia nužengia ant apaštalų ir kitų mokinių, susibūrusių Aukštutiniame kambaryje. Apaštalas Paulius Laiške korintiečiams primena, kad charizmų įvairovė liudija Šventosios Dvasios veikimą: kiekvienas pakrikštytasis gauna Dvasios dovanas; yra viena Dvasia, ugdanti vieną kūną. Apaštalas pateikia auksinę charizmų pažinimo taisyklę: jos privalo pasitarnauti bendruomenės…
Septynias savaites po Velykų džiaugiamės Kristaus pergale prieš mirtį: šventėme Prisikėlusiojo įžengimą į dangiškąją šlovę, dėkojome už mums duotą pažadą taip pat dalyvauti toje garbėje. Per Sekmines švenčiame Velykų slėpinio pilnatvę. Nors Sekminės užbaigia Velykų laikotarpį, ši šventė yra labiau pradžia negu pabaiga. Švenčiame Bažnyčios gimimą. Bažnyčios gimimas pirmiausia yra istorinis įvykis, aprašytas Apaštalų darbų…
Žydams Sekminės buvo viena iš trijų šlovingų Dievo tautos iškilmių. Šios šventės metu aukotos derliaus pirmienos. Religinį šventės turinį sudarė ant Sinajaus kalno Dievo duoto Įstatymo paminėjimas. Ši šventė buvo švenčiama praslinkus 50 dienų po Velykų. Krikščioniškosios Sekminės apima ir išaukština mistinį Sinajaus sandoros patyrimą. Šventasis Lukas, vaizdingai kurdamas Apaštalų darbų sceną, kaip foną pasitelkia…
Nereikia tikėtis, kad evangelistas Lukas aprašytų Sekmines tarsi koks žurnalistas. Šis stebuklingas įvykis panašiai kaip Jėzaus prisikėlimas iš pačių pagrindų perkeitė ir apsčiai užliejo žmoniją. Šventoji Dvasia tarsi žaibas iš dangaus įžiebia žemėje Dievo ugnį. Lukas pasitelkęs biblines aliuzijas parodo, kad Sekminių įvykis nepalyginamai pranoksta tai, ką žydų tauta patyrė prie Sinajaus kalno. Įvykio data…
Girdime apaštalus kalbant mūsų skirtingomis kalbomis. Tuo stebėjosi Jeruzalės svečiai. Šventoji Dvasia įveikia žmogišką nesusikalbėjimą. Ji įveikia ir vidinę žmogaus netvarką užkalbindama jį netikėčiausiomis progomis. Per Sekmines kalbame apie Bažnyčios gimimą ir jos viešą pasirodymą. Be abejo, pasakojimo apie Sekmines esminis elementas yra netikėtumas. Iš apaštalų tuo metu jau niekas nieko nebesitikėjo. Pasaulio akyse jie…