Trečiąjį Velykų sekmadienį Evangelijos ištraukoje dar kartą pabrėžiama prisikėlimo tikrovė: Jėzus prisikėlė ne simboliškai, bet tikrai, su savo kūnu. „Mes su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“, – pasakys šv. Petras Apaštalų darbuose (10, 41), greičiausiai remdamasis būtent šiuo Evangelijos įvykiu. Pasakojimas prasideda nurodant bendruomenės veikimo aplinką: „prie Tiberiados ežero“ (Jn 21, 1)….
Šiandien apaštalus sutinkame prie Tiberiados ežero. Mums atrodo keista, kad pasinėrę į savo rūpesčius jie ir vėl neatpažįsta savo Viešpaties. Tačiau nuoširdžiai pažvelgę į save pamatytume, jog esame to paties molio. Už kasdienos rūpesčių užuolaidos dažnai nepastebime mus lydinčio Jėzaus žvilgsnio. Kūdikis dar aiškiai neskiria spalvų ir formų, neatpažįsta jį supančių žmonių. Vaiko regėjimas vystosi…
Po Jėzaus prisikėlimo mokiniams nebuvo lengva. Jie nežino ar bent jau aiškiai nesuvokia, ką Jėzus planuoja ir ką darys, kas dar gali įvykti po tokio neįsivaizduojamai didžio prisikėlimo įvykio, ir kaip tai paveiks jų būsimąjį gyvenimą. Ištraukti iš šeimos ir profesijos rato jie prarado tvirtą gyvenimo atsparą. Ankstesnis gyvenimo būdas tarsi nebeteko prasmės. Prisikėlusysis liepė…
Trečiojo Velykų sekmadienio liturginiai tekstai mums iš naujo byloja apie Prisikėlimą. Apaštalų darbų knygoje Lukas atpasakoja apaštalų liudijimą vyriausiojo kunigo ir teismo tarybos akivaizdoje. Apreiškimo knygoje šventasis Jonas regi dangiškąją liturgiją, kuria pagerbiamas užmuštasis Avinėlis, šlovinamas didžiulio angelų choro ir aukštinamas visos kūrinijos. Evangelija pasakoja apie prisikėlusiojo pasirodymą mokiniams ant Tiberiados ežero. Po stebuklingos žūklės…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Evangelijos skaitinys užmena mįslę. Biblijos tyrinėtojai laikosi bendros nuomonės, kad pirminis Jono evangelijos variantas baigėsi 20-uoju skyriumi, kuris baigiamas paaiškinimu, kodėl Jonas ėmėsi rašyti šią knygą. Jis užsimena, jog galėjo užrašyti dar daug kitų ženklų, „kurie nesurašyti šitoje knygoje”, tačiau jautėsi parašęs pakankamai, kad padėtų įtikėti Jėzų. Taigi išlieka klausimas – kodėl…
Autorius: KUN. DR. K. SCHULER Iki Sekminių kiekvieną sekmadienį skambės liturginiai skaitiniai iš Jono evangelijos. Šiandien 21 skyriuje kalba jau nebe evangelistas Jonas, bet vienas iš jo mokinių. Tai savotiškas post scriptum Jono evangelijai. Kas buvo tasai mokinys? Iš minčių dėstymo galima numanyti, kad tai ne koks įžvalgus dogmų sergėtojas, o veikiau sielovadininkas, turintis aiškią katecheto gyslelę….
Apaštalas Jonas yra aprašęs Jėzaus pasirodymą ant Tiberiados ežero kranto (Jn 21). Su savo mokiniais jis valgė tik ką sugautą žuvį, po to kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?” Šį klausimą Jėzus pakartojo tris kartus ir Petras tris kartus patvirtino mylįs savo Mokytoją…
Visuose ką tik girdėtuose bibliniuose skaitiniuose jaučiamos šios tikrovės, ir dėl jų pirmose bendruomenėse regime veikiančią prisikėlusio Viešpaties gyvenimo galią. Sykiu esame raginami tikėti, kad ta pati galia vis dar veikia ir tarp mūsų. Ši galia reiškiasi pirmiausia tuo, kad mes „atgavome Dievo vaikų garbę“…
„Esame toje pačioje valtyje”, sako vienas kitam draugai, kai susirenka ir dalijasi džiaugsmu bei skausmu. Tokioje pat komandinėje ir draugiškoje dvasioje Petras sako savo draugams: „Einu žvejoti”, o šie atsako: „Ir mes einame kartu su tavimi”. Ši patirtis yra tikras broliškas „ranka rankon”, „koja kojon” gestas…
Ši evangelijos ištrauka jauki, šilta ir vaizdinga. Ji perkelia mus į Bažnyčios aušrą, tą rytą, kai prisikėlęs Jėzus sudaro su savo mokiniais sandorą, meilės sandorą. Jis tą rytą prikėlė mokinių širdis, prikėlė jų meilę, prikėlė Bažnyčią…