Viename lietuvių mitinge jaunas socialistas, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė: „žmonės, nebūkite kvaili: ko nematome, to ir nėra! Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė. Nors gydytojai pjaustė visą žmogaus kūną, bet sielos nerado. O toliau, kas iš jūsų matė Dievą? Niekas! Taigi nei sielos, nei Dievo nėra, nes jų niekas nematė!”

Taip filosofui besikarščiuojant, pasigirdo iš minios vienos močiutės balsas: „Na jei taip sakai, ar, tamsta, matei savo protą?” Visi pradėjo juoktis: „Tikrai, niekas jo proto nematė, vadinasi jo nėra!”