Taika neapsiriboja karo nebuvimu
„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio.“ Kristaus paliepimai ir jų laikymasis gyvenime yra mūsų meilės Dievui rodiklis. Mylėti reiškia laikytis įstatymų – tai autentiškas tikrasis Kristaus meilės kriterijus. Mylėti reiškia būti paklusniems Dievo žodžiui ir Dievo valiai. Meilė Jėzui ir laikymasis Jo įsakymų mums yra kelio ženklai, rodantys teisingą gyvenimo kryptį. Kelio ženklai mus atveda prie pasirinkto tikslo, jeigu mes jų laikomės. Ir kaprizai šiuo atveju yra nepageidautini, antraip nepasieksime savo tikslo. Tačiau šie kaprizai yra silpnos žmogiškosios prigimties požymis. Argi ne kaprizų kupina prigimtis pasireiškia tikinčio žmogaus gyvenime, kai jis, skelbdamas meilę Dievui ir artimui, pabrėžia, jog myli ir tiki savitai? Tokių savitumų demonstravimas paliečia labai svarbią problemą, susijusią su mūsų tikėjimo krize.
Dažnai šis noras elgtis savaip žmogų gundo net koreguoti dešimtį Dievo įsakymų ar Jėzaus paliepimus. Biblijos puslapiuose randame labai daug liudijimų apie tokią meilę Dievui, kai žmogus vykdo gautą iš Dievo žodį. Tokios meilės ir paklusnumo Dievui pavyzdys buvo Mozė. Ar jūs galite įsivaizduoti Mozę, besistengiantį savo nuožiūra, ignoruojant Dievo įsakymus, vesti žydų tautą? Ne. Išėjimas iš vergovės į Pažadėtąją Žemę izraelitams truko keturiasdešimt metų, tačiau kiek jie dar būtų klajoję po dykumas, jeigu būtų elgęsi savo nuožiūra ir laikęsi Dievo paliepimų pagal savąjį supratimą? Dykumos perėjimas būtų amžiais nesibaigęs. Tik nesvyruojantis pasitikėjimas Dievu, žinojimas, kad jis mums linki gero, padėjo Mozei išgelbėti savo tautą.
Šv. Augustinas sako: „Įsiklausykime į psalmės žodžius: Koks gi geras teisiesiems Dievas (Ps 72, 1). Kas tie teisieji? Tai tie, kurie nekritikuoja Dievo. Jie vadovaujasi Dievo valia ir nesistengia Dievo valios palenkti savo valiai. Yra paprastas būdas padaryti savo širdį teisią. Nori, kad tavo širdis būtų teisi? Daryk tai, ko nori Dievas; nenorėk, kad Dievas darytų tai, ko nori tu. Neteisios širdies žmonės yra tie, kurie sėdi ir diskutuoja, ką turėtų daryti Dievas.“ „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įstatymų“ (Mt 19, 17). Čia galima prisiminti šv. Augustino žodžius: „Dievas neįsakys nieko, atnešančio jam naudą. Visada naudą gaus tas, kas gaus įsakymą.“ Taigi, mieli tikintieji, Dievo įsakymai reikalingi ne Dievui, bet mums, kad mes būtume išgelbėti. Dievo įsakymų nepaisymas, kaip žinome jau iš pirmųjų Šv. Rašto puslapių, atveda prie žmogaus atsiskyrimo nuo Dievo. O meilė Jėzui ir Dievo įsakymų vykdymas, priešingai, atveda prie taikos ir ramybės.
Mylintys ir tikintys Dievą žmonės elgiasi pagal Evangelijos įsakymus ir nuorodas. Kokios būna tragiškos nepaklusnumo Dievui pasekmės atspindi ir buvusio sovietų švietimo komisaro Lunačarskio žodžiai, pilni neapykantos krikščionims: „Mes neapkenčiam krikščionybės ir krikščionių. Mat jie skelbia artimo meilę ir pasigailėjimą, o tai kaip tik priešinga mūsų principams. Krikščionių meilė yra revoliucijos kliūtis. Mums reikia vien neapykantos.“ Liūdna Sovietų Sąjungos istorija gausiai aplaistyta ne tik krikščionių, bet ir daugelio kitas religijas ir įsitikinimus išpažįstančių žmonių krauju. Prievartos pražūtingumą suprasdamas Gandi teigė: „Taikos kelias yra tiesos kelias. Atvirumas yra taikos pagrindas. Melagystė yra prievartos motina.“
Mieli tikintieji, Evangelijoje niekur nerasite, kad Jėzus būtų pasakęs: „Jūs daugiau nekentėsite“ arba „Viskas ateityje bus gerai.“ Priešingai, Jėzus labai aiškiai pasakė: „Pasaulyje jūsų priespauda laukia“ (Jn 16, 33). Tad kaip Jėzus galėjo pasakyti, jog suteikia taiką, duoda mums ramybę. Atsakymas yra Jėzaus žodžiai: „Aš ją ne taip duodu, kaip pasaulis ją duoda.“ Taika yra labai aktuali šiandieninio pasaulio tema. Jėzus sujauktam pasauliui priešina savąją taiką. Jis leidžia suprasti, jog taika yra Dievo dovana ir ji neapsiriboja vien tik karo nebuvimu, bet yra vienybė su Dievu ir žmonėmis. Jėzus palaimintais paskelbė taikdarius (Mt 5, 9). Pasaulio taika yra kitokia: tai patogumai, instinktai, turtai, galia. Tačiau Kristus mus drąsina: „Jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).
Taika yra maldos vaisius: kai meldžiamės, pastebime, jog ir diena ne tokia jau sunki, ir dalykai sekasi geriau, ir energijos bei kantrybės iš kažkur atsiranda, ir kančios bei prieštaravimai ne taip smarkiai žeidžia. Taiką būtina sukurti visų pirma savo širdyje. Ar gali būti tikra taika ir džiaugsmas, kai siela yra nuliūdusi ir kalčių prislėgta?
Šiandien mes, krikščionys, stovime daugelio pasirinkimų akivaizdoje. Niekas gyvenime negali už mus atlikti svarbių pasirinkimų. Tačiau turime būti ramūs, jog ištikimybė Jėzui suteiks mums jėgų įveikti ir atlaikyti sunkius gyvenimo momentus. Ryžtingas apsisprendimas už Jėzų mūsų sielon atneša laisvę ir taiką.
Brangūs tikintieji, Šventoji Dvasia mums padeda atsiversti ir grįžti prie Dievo. Šventosios Dvasios būtinai reikia tam, kuris nori ištikimai laikytis Jėzaus žodžių. Be Šventosios Dvasios mes negalime suprasti, ko iš mūsų nori Jėzus. Šv. Augustinas sako, jog priimti Evangelijos be Šventosios Dvasios negalima, kaip kad negalima skaityti knygos visiškoje tamsoje. Netrukus švęsime Sekmines, todėl prašykime Šventosios Dvasios išminties ir tvirtumo.
Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2016-03.pdf