Pasakojimas apie berniuką Brazilijoje, kuris per Karmelio škaplierių šventę išsigelbėjo nuo mirties po automobiliu. Jis buvo pamiršęs užsidėti škaplierius, bet pajutęs, grįžo namo jų pasiimti. Tuo metu jį partrenkė automobilis, bet jis liko gyvas ir sveikas. Pasakojimas iliustruoja škaplierių, kaip Marijos apsaugos ženklo, galią. Taip pat minima škaplierių atsiradimo legenda apie Marijos apsireiškimą šv. Simonui Stokui ir jos pažadą apsaugoti tuos, kurie mirs nešiodami škaplierius.

Vienos Brazilijos vienuolių gimnazijos mokinys 1927 m. per Karmelio škaplierius išsigelbėjo nuo mirties po automobiliu. Geras dvylikos metų berniukas vieną rytą užmiršo užsidėti škaplierius, kuriuos jis visada nešioja. Tai pastebėjo priėjęs visai prie gimnazijos durų. Tuojau apsigręžė ir parbėgo namo. „Mama,“ tarė berniukas motinai, „aš užmiršau savo škaplierius. Greičiausia aš juos palikau prie prausyklos. Aš noriu juos susirasti, nes nežinau, kas šiandieną gali su manimi atsitikti.“ Motina pati surado sūnelio škaplierius ir išlydėjo į gimnaziją. Prie gimnazijos vartų stovėjo automobilis. Tuo pačiu momentu, kada vaikas, užkliuvus kojai už akmenų, parpuolė, automobilis pradėjo važiuoti ir pirmasis ratas pervažiavo parpuolusiam per koją. Bestabdant automobilį, kuriame sėdėjo trys žmonės, ir užpakalinis ratas pervažiavo per visą berniuko kūną. Tai matęs ir tą įvykį aprašęs vienuolis nubėgo prie berniuko su Paskutiniuoju patepimu. Bet kaip visi nustebo, kada berniukas atsikėlė gyvas ir sveikas ir norėjo eiti į gimnaziją, tik automobilio savininkas gydytojas parvežė jį namo ir patarė tą dieną namie pabūti.