Legenda apie Prancūzijos karalių šv. Liudviką IX, kurį jūroje ištiko audra. Jis, paėmęs ką tik pakrikštytą kūdikį, meldė Dievą pasigailėti vardan nekalto kūdikėlio. Maldos buvo išklausytos, laivas išsigelbėjo. Karalius priminė, kad jei Dievas pasigaili dėl nekalto kūdikio, juo labiau galima tikėtis malonių iš Mišių, meldžiantis Jo paties Sūnaus vardu. Pasakojimas iliustruoja maldos galią ir Mišių aukos vertę.

[Legenda] skaitome, kad Prancūzijos karalių šv. Liudviką IX kartą ištiko jūroje baisi audra ir grėsė didelis pavojus visiems keliavusiems žūti. Tada šventasis, paėmęs tik ką pakrikštytą kūdikį, pakėlęs jį ant rankų ir taręs: „O, Viešpatie, pasigailėk mūsų vardan šio nekalto kūdikėlio!“ Šventojo malda buvo išklausyta; laivas išvengė sudužimo. Ta proga šv. Liudvikas savo žmonėms dar priminė: „Jei Dievas pasigaili nusidėjėlių vardan nekalto kūdikio, juo labiau mes galime tikėtis Jo malonių iš šv. Mišių, nes čia mes Jį maldaujame Jo paties Sūnaus vardu.“