Laisvamanis generolas ir jo tikinti žmona skirtingai auklėjo savo vaikus. Mirtinai serganti duktė paklausė tėvo, kurio mokymo jai laikytis. Sujaudintas generolas patarė laikytis motinos mokymo ir pats atsivertė.

Vienas Amerikos laisvamanis generolas mėgdavo tyčiotis iš savo tikinčiosios žmonos religingumo. Jam pasisekė atitraukti nuo tikėjimo ir sūnų. Tik duktė išliko ištikima motinos jai iš mažens įdiegtam tikėjimui. Duktė sunkiai susirgo. Nebebuvo vilties jai pasveikti. „Mielas tėve“, tarė ligonė, „aš greit mirsiu. Pasakyk, ko man laikytis: ar ką tu man apie religiją sakydavai, ar ko motina mane iš mažens išmokė?“ Generolas taip susijaudino, kad puolė ant kelių prie sergančios dukters lovos, apsiliejo griaudžiomis ašaromis ir tarė: „Vaikeli, laikykis to mokslo, kurio tave išmokė motina.“ Duktė atsiliepė: „Tada ir tu, tėve, privalai tikėti.“ Generolas niekad nebeužmiršo mirštančios dukters žodžių, ėmė lankyti bažnyčią ir jautėsi tūkstantį kartų laimingesnis, negu prieš tai.