Visos homilijos

Kristaus Karaliaus šventei

1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur valdovai, kurie rūpinasi…

Amžinasis gyvenimas

Šiandien Evangelija supažindina mus su sadukiejais. Tai Kristaus laikų žydų elitinė partija, pasižymėjusi savo liberalumu. Pripažindami tik Mozės knygas, jie neigė pomirtinį gyvenimą, kurio samprata išsirutuliojo vėlesnėse Biblijos knygose. Nepripažindami pomirtinio gyvenimo, jie stengėsi kiek galima geriau įsikurti šioje žemėje. Žinodami aiškų Jėzaus mokymą apie Dangaus karalystę, sadukiejai kreipiasi į jį pašydami išspręsti jų pačių…

Zachiejaus atsivertimas

Šio sekmadienio Evangelija atpasakoja įvykį, kurį būtų galima pavadinti atsivertimo modeliu. Šiame įvykyje matome visus žmogaus dvasinio pasikeitimo elementus – Dievo malonės veikimą, žmogaus pastangas ir galiausiai naują žmogų. Kas gi paskatino muitininkų viršininką Zachiejų ieškoti naujojo Mokytojo? Neabejokime – tai Dievo malonė. Gal tai buvo tiesioginis Dievo įkvėpimas, gal kiti žmonės papasakojo Zachiejui apie…

Muitininko nuteisinimas

Ką tik girdėto Jėzaus palyginimo pirmieji žodžiai verčia suklusti. Į šventyklą ateina fariziejus ir muitininkas. Ano meto žydas vargiai galėtų įsivaizduoti tokį kontrastingą sugretinimą. Fariziejus – tai žmogus, turintis visuomenėje gerą vardą, ypač uoliai atliekantis savo religines pareigas, reiklus sau, o dar reiklesnis kitiems. O muitininkas? Anuo metu žydų akyse – tai parsidavėlis, plėšiantis iš…

Ištverminga malda

Šiandien Bažnyčia mus kviečia pažvelgti į savo maldą. Pirmajame skaitinyje matome Mozę, besimeldžiantį už savo kovojančią tautą. Kol Mozė laikydavo rankas iškėlęs, izraelitams kovoti sekėsi, bet kai tik nuvargusios rankos nusvirdavo žemyn, viršų imdavo amalekiečiai. Evangelija pasakoja apie našlę, kuri vis eidavo pas teisėją ir prašydavo apginti ją nuo skriaudiko. Jis ilgai nekreipė į ją…

Dešimt raupsuotųjų

Perskaičius šio sekmadienio Evangeliją, savaime peršasi homilijos tema – tai nedėkingumas. Tokią didžią malonę patyrė raupsuotieji, bet tik vienas atėjo padėkoti! Šio dėkingo ligonio elgesys verčia mus pažvelgti į save ir atsakyti: ar esame dėkingi Dievui ir žmonėms už visa, ką gero esame patyrę? Deja, šaltas nedėkingumas bujoja daugelio žmonių širdyse. Didžiuojamės savo talentais, išvaizda,…

Nenaudingi tarnai

Šio sekmadienio Evangelija kalba apie du skirtingus, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusius dalykus. Tai tikėjimas ir nuolankumas. Pažvelkime į Kristaus žodžius iš arčiau. Progą jam kalbėti apie tikėjimą davė apaštalų prašymas: Viešpatie, „sustiprink mūsų tikėjimą”. Iš apaštalų prašymo matome, kad jie jau supranta tikėjimo vertę. Ne kartą apaštalai girdėjo Viešpatį tariant: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (plg….

Pomirtinis likimas

Šio sekmadienio Evangelija mums praskleidžia žmogaus pomirtinio likimo uždangą. Labai konkrečiai parodomas dviejų žmonių žemiškasis gyvenimas ir jų pomirtinis likimas: ir vargšas Lozorius, ir turtuolis miršta. Šiandien Evangelija kviečia pamąstyti, kas gi bus toliau. Tai klausimas apie pomirtinį gyvenimą. Ar jis egzistuoja? Juk žmonės gyvena tarsi jo nebūtų. Šventasis Raštas mums nuolat primena pomirtinį gyvenimą….

Gudrusis prievaizdas

Ką tik girdėjome svarbius Kristaus žodžius: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams” (Lk 16, 13). Apie kokius šeimininkus kalba šio sekmadienio Evangelija? Atsakymą randame toje pačioje Evangelijoje: „Negalite tarnauti Dievui ir pinigui”. Kuris iš šių dviejų yra tikrasis mūsų šeimininkas? Atsiverčiame pirmąją Šv. Rašto eilutę ir skaitome patį pirmąjį sakinį: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir…

Nusidėjėlių viltis

Pirmasis šio sekmadienio Evangelijos sakinys verčia suklusti. Pas Jėzų rinkosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai. Žodis „visokie“ mums primena visus tuos, kurie visuomenės akyse neturi gero vardo. Jėzaus draugystė su šitokiais „visokiais“ nusidėjėliais fariziejus ir Rašto aiškintojus itin šokiravo. Jeigu šis Jėzus save laiko Dievo žmogumi, tai nejaugi jis nemato, kokie žmonės pas jį renkasi? Rodos,…