Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Achazo valdymo metais (736–716) Aramo ir Izraelio karaliai susivienijo norėdami pasodinti į Jeruzalės sostą sau palankų, tačiau ne iš Dovydo giminės kilusį karalių (Iz 7, 1–6; plg. 2 Kar 16, 5–9). Izaijas ramina Achazą: Dovydo dinastija išliks, jei karalius laikysis tikėjimo ir Jahvės pažadų (Iz 7, 9b). Pranašą lydi jo sūnus vardu…
Izaijo poemoje viskas atrodo kilnu ir didinga. Pranašas rašo tarsi džiaugsmingą simfoniją naujam pasauliui. Pirmiausia čia džiaugiamasi dėl grįžimo iš tremties. Po Dievo tautos kojomis žydi dykuma, žmonės džiūgauja galėdami grįžti į Jeruzalę. Tačiau pranašo mintis ir žvilgsnis pranoksta šį horizontą. Pavaizduotasis grįžimas yra tik viso pasaulio atsivertimo į tikrąjį Dievą, Mesijo karaliavimo žmonijoje įžanga…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Biblijoje dažnai medžio įvaizdžiu perteikiama karališkųjų giminių suklestėjimo ir sunykimo istorija (plg. Ez 27; Ts 9, 7–16). Medis išauga ir sukeroja, vėliau sutręšta ir iš jo belieka tik kelmas. Izaijo pranašystėje laukiama naujos Dovydo giminės atžalos. Naujasis karalius ateis ne tiesioginiu karališkosios giminės tęstinumo keliu, bet per išbandymus, kaip atžala iš giminės…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Pirmajame skaitinyje skamba mintis apie taiką. Religijos ir tikėjimo santykis su taika kaip niekad aktualus. Tikroji taika neįmanoma be Dievo žodžio pažinimo, tiksliau, to Žodžio, kuris tapo kūnu. Jėzus Kristus yra ta Šventykla, į kurią eina visos tautos. Kadaise iš Jericho į Jeruzalę keliaudavusiems maldininkams, išvydusiems virš Alyvų kalno jos bokštus, Šventasis…
Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju tautos karaliumi. Patirtis…
Senojo Testamento laikais izraelitai ilgą laiką neturėjo suvokimo apie pomirtinį gyvenimą. Jie tikėjo, jog mirusieji eina į šeolą. Gyvenimas šioje požemių karalystėje įsivaizduotas kaip prieblandos ir šešėlių pasaulis. Tuo metu izraelitams dar nebuvo atskleista tiesa apie pomirtinio gyvenimo pilnatvę. Kai kurie mąstytojai, tokie kaip Koheletas ir Jobas, taip pat psalmininkai bei mistikai stengėsi pažvelgti į…
Aleksandrijos žydas, Išminties knygos autorius yra išminčius, apmąstantis išganymo istoriją ir darantis iš to išvadas. Skirtingai nuo pranašų, bylojančių apie Dievo tautos ateitį ir per tai aiškinančių jos prasmę, Išminties knygos autorius tiesiog apmąsto istoriją ir tokiu būdu siekia gilaus Dievo pažinimo. Per visą išrinktosios tautos istoriją atsiskleidžia gailestingojo Dievo veidas. Dievas nieko neatstumia, niekas…
Išminčius Ben Sira drąsina varginguosius ir nuolankiuosius, kad Viešpats išklauso jų maldą. Šio sekmadienio skaitinyje atpažįstame skaidrią Magnificat giesmės gaidą. Nuolankumu grindžiamas tikėjimas. Žmogus, svarstydamas savo ryšį su Dievu, jaučiasi dvejopai sumišęs. Pirmiausia jis suvokia savo mažumą, menkumą ir niekingumą dieviškosios transcendencijos akivaizdoje. Tačiau tuo pat metu žmogus, patirdamas Dievo artumą, jaučiasi iškeltas į svaiginančias…
Skaitiniai iš Išėjimo knygos ir Evangelijos parodo, jog ištvermė gali nuveikti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma. Išėjimo knygoje aprašytas mūšis tarp neseniai iš Egipto išėjusio Izraelio ir klajoklių amalekitų. Kol Mozė, stovėdamas ant kalvos, laiko rankas iškėlęs, pergalė lydi Izraelį, kai jis nuleidžia rankas, kovos sėkmė persimeta Amaleko pusėn. Galiausiai Aaronas ir Huras…
Geroje istorijoje visuomet išryškėja pagrindinė visiems suvokiama mintis. Tačiau dažnai pasakojime esama taip pat subtilesnių atspalvių, kuriems suvokti reikia istorinių bei kultūrinių žinių. Dviejų Karalių knygų autorius surinko ir užrašė daugelį iš kartos į kartą tautoje pasakotų istorijų. Autoriaus pagrindinis tikslas buvo atspindėti izraeliečių monarchijos istoriją ir parodyti, kaip Jahvė apreiškė savo valią per šią…