Taip jau nutiko, kad ikoną, vaizduojančią Motiną su kūdikiu, nusinešiau į klausyklą tą pačią dieną, kai pradėjau rengti šį pamokslėlį. Padėjau ikoną ant atbrailos, atsiverčiau skaitinių knygą su liturginiais tekstais ir įkrito žodžiai: “Štai Tavo Motina” (Jn 19, 27). Mater Misericordiae. Gailestingoji gailestingumo Motina, turinti užjaučiančią, gerą ir nuolankią širdį. Tuos Evangelijos žodžius galima užrašyti ir taip: “Štai Mano Motina”. Tada kiekvienas gali Mariją ne tik vadinti, bet ir turėti savo Motina.

Popiežius Pijus X kildina Marijos visuotinę Motinystę iš jos fizinės Dievo Motinystės: “Marija savo įsčiomis apglėbdama Išganytoją, jose nešiojo ir tuos, kurių gyvenimas buvo įjungtas į Išganytojo gyvenimą”. Taip, kaip rašo A. Maceina, įsikūnydamas Žodis “sujungė su savimi atpirkimo reikalingus žmones ir kartu juos mistiniu būdu padarė savo broliais ir savo motinos vaikais”. Toliau jis, cituodamas popiežių Pijų XII rašo: “Kristus jau Marijos skaisčiose įsčiose tapo Bažnyčios Galva, įgydamas ir Mistinį Kūną, kuris yra visa su juo sujungta žmonija. Gimdydama Jėzų fiziškai, Marija pagimdė kartu ir mistinį Kristaus Kūną su visais jo nariais, todėl ji jų visų dvasinė Motina”.

Apie tai kalba ir apaštalas Paulius (Gal 4, 4), teigdamas, kad Dievas per “savo Sūnų, gimusį iš moters”, mus padarė įsūniais. O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve” (Gal 4, 6). Kaip teigia poetas: “Jo dukra tu išrinkta, Jėzaus Kristaus Motina, sužadėta ir mylėta Dvasios Švenčiausios”.

Taigi Jėzus Dievo sūnus, o Marija – jo dukra. Ir vienas, ir kitas vykdo Tėvo pasiuntinystę. Kur veda tas Aukščiausiojo valios kelias? Į Golgotą, į auką, į kančią. Kančioje turi gimti Bažnyčia. Kalvarijoje sudaroma naujoji sutartis. Senoji Sandora buvo sulaužyta dalyvaujant Ievai bei Adomui, tad ir Naujosios gimime privalo dalyvauti Naujasis Adomas ir Naujoji Ieva. Kaip rašoma Katalikų Bažnyčios Katekizme, Marijos ir Jėzaus paslaptis yra didelė: “Tai ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, kas tikima apie Kristų, o tai, ko šis tikėjimas moko apie Mariją, savo ruožtu nušviečia tikėjimą į Kristų” (Nr. 487). Tad norėdami pažinti ir suprasti Mariją, turime pažinti Kristų, o siekdami giliau susivienyti su Jėzumi iš Nazareto, turime artėti prie jo Motinos.

Jėzus ir Marija tobulai vykdė Tėvo valią. Jie buvo klusnūs, nors tas klusnumas dažniausiai atnešdavo įvairius išbandymus ir kančias. Skaitydami Šventąjį Raštą patiriame, kiek daug sunkumų buvo Mergelės Marijos kelyje. Tai ir netikėtumas iš arkangelo Gabrieliaus, ir gimdymas tvarte, bėgimas į Egiptą, gyvenimas nesvetingame Nazarete. Kiek rūpesčių ir kančios ji patyrė, kai matė persekiojamą Sūnų. “Palaimintoji mergelė keliavo tikėjimo taku ir liko ištikima savo vienybei su Sūnumi iki jo kryžiaus, prie kurio stovėjo, kaip buvo Dievo numatyta; ten ji kentėjo drauge su savo vienatiniu Sūnumi ir motiniška širdis vienijosi su Jo auka, iš meilės sutikdama, kad būtų aukojama jos pagimdyta atnaša; pagaliau pats ant kryžiaus mirštantis Jėzus Kristus atidavė ją kaip motiną mokiniui sakydamas: “Moterie, štai tavo sūnus” (Jn 19, 26 – 27; LG 57). Tikroji Motina ir tikrasis mokinys stovi po Mokytojo kryžiumi. Kryžiaus papėdėje tampama Motina ir mokiniu. Ten prasideda, auga ir skleidžiasi Bažnyčia: “Marija būdama drauge ir mergelė, ir motina yra tobulai išbaigtas Bažnyčios paveikslas. Tikėdama ir priimdama Dievo Žodį, Bažnyčia pati tampa motina. Mokymu ir krikštu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri tvirtai laikosi Sužadėtiniui duotojo pažado” (LG 63 ir 64).

Todėl pirmiausia reikėtų sakyti, kad Marija yra Motina su kūdikiu, po to – Motina kelyje ir Motina po kryžiumi. Visas jos ir Sūnaus žemiškasis gyvenimas buvo ėjimas į tą “kryžiaus valandą”. Tada įvyko žmonijos atpirkimas, tądien buvo atidaryti dangaus vartai. Po kryžiumi Marija tapo ir Gailestingumo Motina. Šiandien ji nori mus paimti ant rankų, kad galėtume augti “išmintimi ir malone”, kad galėtume su ja eiti paskui Sūnų. Marija trokšta priartinti mus prie kryžiaus, nes “be kryžiaus nėra kitų laiptų, kuriais galėtume kopti į dangų” (Šv. Rožė Limietė). Kelias, vedantis prie Kristaus kryžiaus, yra kelias į Gailestingumo Motinos širdies gelmes.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/old/bz9720/720hom2.html