Štai Dievo Avinėlis!

Kas gi yra Jėzus iš Nazareto ? Per visą evangeliją nuolat keliamas šis klausimas. Šiandien jis mums irgi pateikiamas. Prieš Jėzaus gimimą, Dievo apvaizda pateikė eilę gairių, kurios paruošė atsakymą į šį klausimą. Paskutinė iš tų gairių yra Jonas Krikštytojas. Šventosios Dvasios įkvėptas, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas atpažįsta jį ir sako : „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Tas teigimas primena kenčiantį Dievo tarną, apie kurį rašė pranašas Izaijas : burnos nepravėręs, leidžiasi „vedamas pjauti“, ir ant savo pečių neša daugelio nuodėmę (Iz 53,7 ir 12).

Pats Jėzus susitapatina su Izaijo paskelbtuoju tarnu. Tai Jis įvykdo Nazareto sinagogoje, savo viešojo gyvenimo pradžioje, sakydamas : „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. (Lk 4, 21) Be to, žodžiai „ Dievo Avinėlis“ primena pirmąsias žydų Velykas, kai velykinio Avinėlio auka prasidėjo išgelbėjimas iš vergijos Egipte. „Mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo“. Jėzus yra Šventosios Dvasios pateptasis, graikiškai : „kristos“, hebrajiškai : „mesijas“. Taigi žodžiai „Dievo avinėlis“ ir „pateptasis – mesijas “ primena Dievo pažadėtą, pranašų paskelbtą Mesiją išgelbėtoją.

Tačiau šis išgelbėjimas nėra politinis išlaisvinimas. Jis yra išgelbėjimas nuo to, kas yra visų kitų vergysčių ir priklausomybių priežastis – būtent išlaisvinimas iš nuodėmės. Dar yra vienas Jono teigimas : „šitas yra Dievo Sūnus“ . Taigi Pirmtako liudijimas apima visą Trejybę. Apie tai, šventasis Irenėjus trumpai rašo : yra „tas kuris patepė, ir tas, kuris buvo pateptas ir pats patepimas, kuris yra Šventoji Dvasia“ (KBK 438).

Vienas klausimas : kuo Šventasis Jonas Krikštytojas yra pavyzdinis liudytojas ? O kas yra liudytojas? Tai žmogus, kuris patvirtina, ar gali patvirtinti tai , ką jis matė ar girdėjo. Tikras liudytojas nesemia savo liudijimo iš savęs. Jonas nieko neišgalvoja. Jis prisipažįsta pakartodamas du kartus : „Aš Jo nepažinojau“. Po to jis atpasakoja tai, ką matė ir tai, ką girdėjo : matė „Dvasią, lyg balandį …“ ir girdėjo balsą sakantį „tas ..krikštys šventąja Dvasia“. Šitaip Jonas perduoda tik tai, ką jis pats gavo. „Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų“.

Tokia yra tarno misija, kurią paskelbė Izaijas. Pats Kristus atlieka šią misiją, bet Jis ne vienas. Jis patikėjo ją išrinktajai tautai, naujam Izraeliui, tai yra Kristaus Bažnyčiai. Dėl to ir mes esame pašaukti tapti tarnais, kad prisidėtume apreiškiant Viešpatį „iki žemės pakraščių“. Šios misijos pavadinimas yra „evangelizacija“, tai yra „skelbti Kristų gyvenimo pavyzdžiu ir žodžiu“ (KBK 905)

Kaip liudyti žodžiu ? Iškalbingas yra Jėzaus pavyzdys jo kančios metu. Apkaltintas Jis tyli , ir tai nustebina vyriausiąjį kunigą ir Pilotą. Tačiau priverstas pasakyti, ar Jis yra Mesijas, Jėzus nevengia liudyti atsakydamas : „Taip, Aš esu“ (Mk. 14, 61-62). Mes išsisukame, vengiame savo krikščioniškų pareigų kiekvieną kartą, kai tik gėdijamės liudyti tikėjimo ir atitinkamai įsipareigoti. Šitaip nebesame tiesos liudytojai. Liudyti žodžiu yra labai svarbu, tačiau pirmiausiai mūsų gyvenimo liudijimu mes padėsime Dievo karalystei pasaulyje plėstis ir augti. Būtent krikščioniško gyvenimo liudijimas patvirtina išganymo naujieną,. Suvienyta meilėje šeima, bendruomenė, tikrai yra autentiškas mokymas ir žinia.

Žinoma mūsų liudijimo vaisingumas priklauso nuo mūsų gyvybingos vienybės su Kristumi-tarnu. Meilė, pirmiausia semiama iš Eucharistijos, visada „yra viso apaštalavimo siela“ ir jo vaisingumo šaltinis. „Tave padarysiu šviesa pagonims“. Ši šviesa tai prisikėlęs Kristus. Esame prisikėlusio Kristaus liudytojai. Bet kad eitume į šią šviesą, ir kad taptume kitiems šviesos vaikais mums reikia pereiti su Jėzumi per pasiaukojimo tamsybę. Dalyvaudami tuomet Izaijo tarno likime, galime būti gundomi sakyti kartu su juo : „Veltui aš triūsiau, tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau“ (49, 4). Tada, atsigręžkime į Mariją, kuri sako : „Darykite, ką tik Jis jums lieps“. Atlikdami Dievo paliepimą, patrauksime Jį į mus, kad Jis gyventų mumyse, pagal savo pažadą : „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“. Tada „spindėdami tarsi žiburiai“ (Fil 2, 15) patrauksime ir kitus į Švenčiausiosios Trejybės „nuostabią šviesą“. (1 Pt 2, 9).

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/190-%C5%A1tai-dievo-avin%C4%97lis.html